ISSN 1725-5120
doi:10.3000/17255120.L_2010.196.lit
Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
L 196
Leidimas lietuvių kalba
Teisės aktai
53 tomas
2010m. liepos 28d.
|
ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2010.196.lit |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196 |
|
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
53 tomas |
|
Turinys |
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
* |
||
|
|
|
||
|
|
* |
||
|
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
|
|
2010/416/ES |
|
|
|
* |
|
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
|
* |
||
|
|
* |
|
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
REGLAMENTAI
|
28.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 670/2010
2010 m. liepos 13 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo Estijoje
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis), ypač į jos 140 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę,
kadangi:
|
(1) |
1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (1) numatyta, kad valstybių narių, įvykdžiusių būtinas sąlygas eurui įvesti, valiutas pakeis euro Bendrijai perėjus į trečiąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos etapą. |
|
(2) |
Reglamentas (EB) Nr. 974/98 iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2596/2000 (2), siekiant reglamentuoti euro įvedimą vietoj Graikijos valiutos. |
|
(3) |
Reglamentas (EB) Nr. 974/98 iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2169/2005 (3) siekiant pasirengti vėliau įvesti eurą valstybėse narėse, kurios dar nėra įvedusios euro kaip bendros valiutos. |
|
(4) |
Reglamentas (EB) Nr. 974/98 iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1647/2006 (4) siekiant reglamentuoti euro įvedimą vietoj Slovėnijos valiutos. |
|
(5) |
Reglamentas (EB) Nr. 974/98 iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 835/2007 (5) siekiant reglamentuoti euro įvedimą vietoj Kipro valiutos. |
|
(6) |
Reglamentas (EB) Nr. 974/98 iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 836/2007 (6) siekiant reglamentuoti euro įvedimą vietoj Maltos valiutos. |
|
(7) |
Reglamentas (EB) Nr. 974/98 iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 693/2008 (7) siekiant reglamentuoti euro įvedimą vietoj Slovakijos valiutos. |
|
(8) |
Pagal 2003 m. Stojimo akto 4 straipsnį Estija yra valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, kaip apibrėžta Sutarties 139 straipsnio 1 dalyje. |
|
(9) |
Vadovaujantis 2010 m. liepsos 13 d. Tarybos sprendimu 2010/416/ES pagal Sutarties 140 straipsnio 2 dalį dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (8), Estija atitinka būtinas sąlygas įvesti eurą ir Estijai taikoma išimtis nuo 2011 m. sausio 1 d. turi būti panaikinta. |
|
(10) |
Norint įvesti eurą Estijoje, Reglamento (EB) Nr. 974/98 nuostatų dėl euro įvedimo taikymo sritį būtina išplėsti įtraukiant Estiją. |
|
(11) |
Estijos valiutos keitimo plane nurodyta, kad euro, kaip tos valstybės narės valiutos, įvedimo dieną euro banknotai ir monetos joje turėtų tapti teisėta mokėjimo priemone. Todėl euro įvedimo data ir grynųjų pinigų pakeitimo data turėtų būti 2011 m. sausio 1 d. Laipsniško perėjimo prie euro laikotarpis neturėtų būti taikomas. |
|
(12) |
Todėl Reglamentą (EB) Nr. 974/98 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 974/98 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
D. REYNDERS
(1) OL L 139, 1998 5 11, p. 1.
(2) OL L 300, 2000 11 29, p. 2.
(3) OL L 346, 2005 12 29, p. 1.
(4) OL L 309, 2006 11 9, p. 2.
(5) OL L 186, 2007 7 18, p. 1.
(6) OL L 186, 2007 7 18, p. 3.
(7) OL L 195, 2008 7 24, p. 1.
(8) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 24.
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 974/98 priede tarp Vokietijai ir Graikijai skirtų įrašų įterpiama ši eilutė:
|
Valstybė narė |
euro įvedimo data |
Grynųjų pinigų pakeitimo data |
Valstybė narė, kurioje taikomas laipsniško perėjimo prie euro laikotarpis |
|
|
|||
|
„Estija |
2011 m. sausio 1 d. |
2011 m. sausio 1 d. |
netaikoma“ |
|
28.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196/4 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 671/2010
2010 m. liepos 13 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2866/98 dėl Estijai taikytino euro perskaičiavimo kurso
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 140 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos centrinio banko nuomonę (1),
kadangi:
|
(1) |
1998 m. gruodžio 31 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2866/98 dėl euro ir eurą įvedančių valstybių narių valiutų perskaičiavimo kursų (2) nustatyti perskaičiavimo kursai nuo 1999 m. sausio 1 d. |
|
(2) |
Pagal 2003 m. Stojimo akto 4 straipsnį Estija yra valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 139 straipsnio 1 dalyje. |
|
(3) |
Vadovaujantis 2010 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimu 2010/416/ES pagal Sutarties 140 straipsnio 2 dalį dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d. (3), Estija atitinka būtinas euro įvedimo sąlygas ir jai taikoma išimtis panaikinama nuo 2011 m. sausio 1 d. |
|
(4) |
Įvedant eurą Estijoje būtina nustatyti euro ir Estijos kronos perskaičiavimo kursą. Šis perskaičiavimo kursas nustatomas 15,6466 kronos už 1 eurą; šis kursas atitinka dabartinį kronos centrinį kursą, naudojamą valiutų kurso mechanizme (VKM II). |
|
(5) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2866/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2866/98 1 straipsnyje tarp Vokietijos markei ir Graikijos drachmai taikomų perskaičiavimo kursų įterpiama ši eilutė:
„= 15,6466 Estijos kronos“.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
D. REYNDERS
(1) 2010 m. liepos 5 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(2) OL L 359, 1998 12 31, p. 1.
(3) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 24.
|
28.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196/5 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 672/2010
2010 m. liepos 27 d.
dėl tipo patvirtinimo reikalavimų, taikomų tam tikrų variklinių transporto priemonių priekinio stiklo nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemoms, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų įgyvendinimo
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (1), ypač į jo 14 straipsnio 1 dalies a punktą,
kadangi:
|
(1) |
Reglamentas (EB) Nr. 661/2009 yra atskiras reglamentas, susijęs su tipo patvirtinimo procedūra, numatyta 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (2) (toliau – Pagrindų direktyva), tikslais. |
|
(2) |
Reglamentas (EB) Nr. 661/2009 panaikina 1977 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 78/317/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių įstiklintų paviršių šildymo ir apipūtimo sistemas, suderinimo (3). Šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai turėtų būti perkelti į šį reglamentą ir, jei reikia, iš dalies pakeisti, kad būtų pritaikyti prie mokslo ir technikos žinių raidos, ypač siekiant atsižvelgti į specifines hibridinių ir elektrinių transporto priemonių charakteristikas. |
|
(3) |
Šio reglamento taikymo sritis atitinka Direktyvos 78/317/EEB taikymo sritį, todėl šis reglamentas taikomas tik M1 kategorijos transporto priemonėms. |
|
(4) |
Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatytos esminės nuostatos dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimų atsižvelgiant į priekinio stiklo nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemas. Todėl taip pat būtina apibrėžti tokiam tipo patvirtinimui taikomas specialiąsias procedūras, bandymus ir reikalavimus. |
|
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas M1 kategorijos variklinėms transporto priemonėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priede, kuriose įdėtas priekinis stiklas.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:
1) „transporto priemonės tipas atsižvelgiant į priekinio stiklo nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemas“– transporto priemonės, kurios nesiskiria tokiais pagrindiniais požymiais:
techninėmis šildymo ir rasos šalinimo sistemų charakteristikomis,
į vairuotojo priekinio regėjimo lauką 180° kampu pakliūvančiomis išorės ir vidaus formomis ir įtaisais, kurie gali turėti įtakos matomumui,
priekinio stiklo forma, dydžiu, storiu bei charakteristikomis ir jo įdėjimo būdu,
didžiausiu sėdimųjų vietų skaičiumi;
2) „variklis“– degimo variklis, veikiantis skystais arba dujiniais degalais;
3) „nutirpdymo sistema“– šerkšnui ar ledui nuo išorinio priekinio stiklo paviršiaus šalinti skirta sistema;
4) „nutirpdytas plotas“– priekinio stiklo plotas, kurio išorinis paviršius sausas, arba išorinis paviršius, padengtas ištirpusiu arba dalinai ištirpusiu šlapiu šerkšnu, kurį galima pašalinti transporto priemonės priekinio stiklo valytuvų sistema;
5) „rasos šalinimo sistema“– rasai nuo vidinio priekinio stiklo paviršiaus šalinti skirta sistema;
6) „rasa“– kondensato sluoksnis ant įdėto priekinio stiklo vidinio paviršiaus;
7) „plotas, iš kurio pašalinta rasa“– priekinio stiklo plotas, kurio vidinis paviršius sausas, ant kurio nėra vandens lašų ar pėdsakų ir kuris anksčiau buvo aprasojęs;
8) „regėjimo laukas A“– bandymo plotas A, kaip apibrėžta JT/EEK taisyklės Nr. 43 (4) 18 priedo 2.2 punkte;
9) „regėjimo laukas B“– mažesnis bandymo plotas B, kaip apibrėžta JT/EEK taisyklės Nr. 43 18 priedo 2.4 punkte, išskyrus plotą, apibrėžtą jo 2.4.1 punkte;
10) „projektinis liemens kampas“– kampas tarp vertikalios linijos, einančios per tašką R, arba sėdynės atskaitos taško ir liemens linijos, kuri atitinka transporto priemonės gamintojo nurodytą sėdynės atlošo projektinę padėtį;
11) „taškas R“arba sėdimosios vietos atskaitos taškas– kiekvienai sėdimajai vietai atsižvelgiant į trimatę atskaitos sistemą transporto priemonės gamintojo apskaičiuotas projektinis taškas;
12) „trimatė atskaitos sistema“– iš vertikalios išilginės X–Z, horizontalios X–Y ir vertikalios skersinės plokštumos Y–Z sudaryta atskaitos sistema, atitinkanti II priedo 2 priedėlio nuostatas;
13) „pagrindiniai atskaitos žymenys“– transporto priemonės kėbulo arba važiuoklės angos, paviršiai, žymenys ar kiti identifikavimo ženklai, kurių X, Y ir Z koordinates trimačiame koordinačių tinklelyje nurodo transporto priemonės gamintojas;
14) „pagrindinis transporto priemonės valdymo jungiklis“– įtaisas, kuriuo transporto priemonėje įmontuotos elektroninės sistemos perjungiamos iš neveikimo būsenos, kai transporto priemonė stovi be vairuotojo, į normalų veikimo režimą.
3 straipsnis
Transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant priekinio stiklo nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemas nuostatos
1. Gamintojas arba jo atstovas pateikia tipo patvirtinimo institucijai paraišką dėl transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į priekinio stiklo nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemas.
2. Paraiška sudaroma pagal I priedo 1 dalyje nustatytą informacinio dokumento pavyzdį.
3. Jei laikomasi II priede nustatytų susijusių reikalavimų, patvirtinimo institucija suteikia EB tipo patvirtinimą ir pagal Direktyvos 2007/46/EB VII priede nustatytą numeravimo sistemą suteikia tipo patvirtinimo numerį.
Valstybė narė negali priskirti to paties numerio kitam transporto priemonių tipui.
4. Taikant 3 dalį, tipo patvirtinimo institucija išduoda EB tipo patvirtinimo sertifikatą, sudarytą pagal I priedo 2 dalyje nustatytą pavyzdį.
4 straipsnis
Pagal Direktyvą 78/317/EEB suteikto patvirtinimo galiojimas ir patvirtinimo išplėtimas
Nacionalinės institucijos leidžia parduoti ir pradėti eksploatuoti patvirtinto tipo transporto priemones iki Reglamento (EB) Nr. 661/2009 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos ir toliau tvirtina tų transporto priemonių tipo patvirtinimo išplėtimą pagal Direktyvoje 78/317/EEB nustatytas sąlygas.
5 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 27 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 200, 2009 7 31, p. 1.
(2) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.
(3) OL L 81, 1978 3 28, p. 27.
(4) Taisyklė dar nepaskelbta. Ji bus paskelbta iki 2010 m. rugpjūčio mėn.
I PRIEDAS
Variklinių transporto priemonių EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į priekinio stiklo nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemas administraciniai dokumentai
1 DALIS
Informacinis dokumentas
PAVYZDYS
Informacinis dokumentas Nr. … dėl transporto priemonės EB tipo patvirtinimo atsižvelgiant į priekinio stiklo nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemas.
Toliau nurodyti duomenys pateikiami trimis egzemplioriais ir su jais pateikiamas turinys. Brėžiniai nubraižomi atitinkamu masteliu, jie turi būti pakankamai smulkūs ir pateikiami A4 formato lapuose arba iki A4 formato sulankstytuose kitų formatų lapuose. Jei pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai aiškios.
Jei šiame priede minimos sistemos, sudedamosios dalys ar atskiri techniniai mazgai yra su elektroniniu valdymu, būtina pateikti informaciją apie jų naudojimą.
0. BENDROJI DALIS
0.1. Gamyklinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …
0.2. Tipas: …
0.2.1. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …
0.3. Tipo (jei transporto priemonė paženklinta jo ženklu) identifikavimo priemonės (1): …
0.3.1. Minėto ženklo vieta: …
0.4. Transporto priemonės kategorija (2): …
0.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: …
0.8. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …
0.9. Gamintojo atstovo (jei yra) pavadinimas ir adresas: …
1. TRANSPORTO PRIEMONĖS KONSTRUKCIJOS BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS
1.1. Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …
1.6. Variklio vieta ir jo agregatų išdėstymas: …
1.8. Pavaros padėtis: kairėje/dešinėje (3).
3. VARIKLIS (4)
3.1. Variklio gamintojas: …
3.1.1. Gamintojo variklio kodas (pažymėtas ant variklio arba kitos atpažinimo priemonės): …
3.2. Vidaus degimo variklis
3.2.1. Konkretūs duomenys apie variklį
3.2.1.1. Veikimo principas: kibirkštinis uždegimas/kompresinis uždegimas (3) Ciklas: keturių taktų/dviejų taktų/rotacinis (3)
3.2.1.2. Cilindrų skaičius ir išdėstymas: …
3.2.1.3. Darbinis variklio tūris (5): …cm3
3.2.1.6. Normalus variklio sukimosi dažnis tuščiąja eiga (6): … min–1
3.2.1.8. Didžiausia naudingoji galia (7): … kW esant … min–1 (gamintojo nurodyta vertė)
3.2.2. Degalai
3.2.2.1. Nedidelės galios transporto priemonės: dyzelinas/benzinas/SND/GD ar biometanas/etanolis (E85)/ biodyzelinas/vandenilis (3) (8)
3.2.5. Elektros sistema
3.2.5.1. Vardinė įtampa: … V, teigiamas/neigiamas įžeminimas (3)
3.2.5.2. Generatorius
3.2.5.2.1. Tipas: …
3.2.5.2.2. Vardinė galia: …VA
3.2.7. Aušinimo sistema: skysčiu/oru (3)
3.2.7.1. Variklio temperatūros kontrolės mechanizmo vardinis nustatymas: …
3.2.7.2. Skystis
3.2.7.2.1. Skysčio pobūdis: …
3.2.7.2.2. Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): yra/nėra (3)
3.2.7.2.3. Apibūdinimas: … arba
3.2.7.2.3.1. Gamyklinė (-ės) markė (-ės): …
3.2.7.2.3.2. Tipas (-ai): …
3.2.7.2.4. Pavaros perdavimo skaičius (-iai): …
3.2.7.2.5. Ventiliatoriaus aprašas ir jo pavaros mechanizmas: …
3.2.7.3. Oras
3.2.7.3.1. Ventiliatorius: yra/nėra (3)
3.2.7.3.2. Apibūdinimas: … arba
3.2.7.3.2.1. Gamyklinė (-ės) markė (-ės): …
3.2.7.3.2.2. Tipas (-ai): …
3.3. Elektrinis variklis
3.3.1. Tipas (apvija, sužadinimas) …
3.3.1.1. Didžiausia valandinė galia: … kW
3.3.1.2. Darbinė įtampa: … V
3.3.2. Elektros akumuliatorius
3.3.2.1. Akumuliatoriaus elementų kiekis: …
3.3.2.2. Masė: … kg
3.3.2.3. Talpa: …Ah (ampervalandžių)
3.3.2.4. Vieta: …
3.4. Variklių deriniai
3.4.1. Hibridinė elektrinė transporto priemonė: taip/ne (3)
3.4.2. Hibridinės elektrinės transporto priemonės kategorija: įkraunama ne transporto priemonėje/įkraunama transporto priemonėje (3):
3.4.3. Veikimo režimo jungiklis: yra/nėra (3)
3.4.3.1. Pasirenkami režimai
3.4.3.1.1. Grynai elektrinis: taip/ne (3)
3.4.3.1.2. Grindžiamas paprastu degalų naudojimu: taip/ne (3)
3.4.3.1.3. Hibridiniai režimai: yra/nėra (3) (jei yra, trumpas aprašas): …
3.4.4. Energijos kaupimo įtaiso aprašas: (akumuliatorius, kondensatorius, smagratis ir (arba) generatorius)
3.4.4.1. Gamyklinė (-ės) markė (-ės): …
3.4.4.2. Tipas (-ai): …
3.4.4.3. Identifikacijos numeris: …
3.4.4.4. Elektrocheminės poros rūšis: …
3.4.4.5. Energija: … (akumuliatorius: įtampa ir galia Ah per 2 h; kondensatorius: J, …)
3.4.4.6. Įkroviklis: transporto priemonėje/išorėje/nėra (3)
3.6. Gamintojo leidžiama temperatūra
3.6.1. Aušinimo sistema
3.6.1.1. Aušinimas skysčiu, aukščiausia temperatūra prie išleidimo angos: …K
3.6.1.2. Aušinimas oru
3.6.1.2.1. Atskaitos taškas: …
3.6.1.2.2. Aukščiausia temperatūra atskaitos taške: … K
3.6.2. Aukščiausia temperatūra prie įleidžiamojo tarpinio aušintuvo išleidimo angos: … K
3.6.3. Aukščiausia išmetamųjų dujų temperatūra prie artimiausio išmetimo vamzdžio (-ių) taško greta išmetamųjų dujų kolektoriaus arba turbininio įkroviklio išorinės (-ių) jungės (-ių): … K
9. KĖBULAS
9.1. Kėbulo tipas pagal Direktyvos 2007/46/EB II priedo C dalyje nustatytus kodus: …
9.2. Naudotos medžiagos ir gamybos metodas: …
9.3. Durys asmenims įlipti į transporto priemonę, skląsčiai ir vyriai
9.3.1. Durų konfigūracija ir jų skaičius: …
9.4. Regos laukas
9.4.1. Pakankamai išsamūs duomenys apie pagrindinius atskaitos žymenis, kad juos būtų galima lengvai atpažinti ir patikrinti jų padėtį pagal kitus taškus ir R tašką: …
9.4.2. Brėžinys (-iai) arba nuotrauka (-os), kuriame (-iuose) (-ioje) (-iose) nurodytos 180° priekinio matymo lauko esančios sudėtinės dalys: …
9.5. Priekinis ir kiti langai
9.5.1. Priekinis stiklas
9.5.1.1. Naudotos medžiagos: …
9.5.1.2. Montavimo metodas: …
9.5.1.3. Pokrypio kampas: …
9.5.1.4. Tipo patvirtinimo numeris (-iai): …
9.5.1.5. Priekinio stiklo pagalbiniai įtaisai ir jų įmontavimo padėtis bei trumpas atitinkamų elektrinių ir (arba) elektroninių sudedamųjų dalių aprašas: …
9.6. Priekinio stiklo valytuvas (-ai)
9.6.1. Išsamus techninis aprašas (įskaitant nuotraukas ir brėžinius): …
9.7. Priekinio stiklo purkštukas
9.7.1. Išsamus techninis aprašas (su nuotraukomis arba brėžiniais) arba, jei patvirtintas kaip atskiras techninis mazgas, tipo patvirtinimo numeris: …
9.8. Ledo nutirpdymas ir aprasojimo pašalinimas
9.8.1. Išsamus techninis aprašas (įskaitant nuotraukas ir brėžinius): …
9.8.2. Sunaudojama didžiausia elektros galia: …kW
9.10. Vidaus įranga
9.10.1. Transporto priemonėje esančių asmenų vidinės apsaugos priemonės
9.10.1.1. Išdėstymo brėžinys arba nuotraukos, kuriose nurodyta pridėtų pjūvių arba vaizdų vieta: …
9.10.1.3. Vidaus įrangos nuotraukos, brėžiniai ir (arba) erdvinis atvaizdas, parodantys keleiviui skirtos vietos dalis ir naudotas medžiagas (išskyrus vidinius galinio vaizdo veidrodžius), valdymo įtaisų išdėstymą, stogą arba stoglangį, sėdynės atlošą, sėdynes ir galines jų dalis: …
9.10.3. Sėdynės
9.10.3.1. Sėdimųjų vietų skaičius (9): …
9.10.3.1.1. Vieta ir išdėstymas: …
9.10.3.5. R taško koordinatės arba brėžinys
9.10.3.5.1. Vairuotojo sėdynė: …
9.10.3.6. Projektinis liemens kampas
9.10.3.6.1. Vairuotojo sėdynė: …
Aiškinamosios pastabos
2 DALIS
EB tipo patvirtinimo sertifikatas
PAVYZDYS
Formatas A4 (210 × 297 mm)
EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS
Pranešimas dėl transporto priemonės
|
atsižvelgiant į ledo nutirpdymo ir aprasojimo šalinimo sistemas |
||||||||
|
pagal Reglamentą (ES) Nr. 672/2010 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. …/… (10) |
|||||||||
|
EB tipo patvirtinimo numeris: … |
|||||||||
|
Patvirtinimo išplėtimo motyvas: … |
|||||||||
I SKIRSNIS
0.1. Gamyklinė markė (gamintojo prekės pavadinimas): …
0.2. Tipas: …
0.2.1. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jeigu taikoma): …
0.3. Tipo identifikavimo priemonės, jeigu pažymėta ant transporto priemonės (11): …
0.3.1. Minėto ženklo vieta: …
0.4. Transporto priemonės kategorija (12): …
0.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: …
0.8. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): …
0.9. Gamintojo atstovo (jei yra) pavadinimas ir adresas: …
II SKIRSNIS
1. Papildoma informacija: žr. papildymą.
2. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba: …
3. Bandymų ataskaitos pateikimo data: …
4. Parengtų ataskaitų skaičius: …
5. Pastabos (jeigu buvo pareikštos): žr. papildymą.
6. Vieta …
7. Data: …
8. Parašas: …
|
Priedai |
: |
Informacinis paketas. Bandymų ataskaita. |
(1) Jei tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu „?“. (pvz., ABC??123??).
(2) Klasifikuota pagal Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje pateiktas apibrėžtis.
(3) Kas nereikalinga, išbraukti.
(4) Jeigu transporto priemonė gali būti varoma benzinu, dyzelinu ir pan. arba naudojant derinį su kitais degalais, punktai pakartojami. Jei varikliai ir sistemos yra nestandartiniai, gamintojas pateikia informaciją, kuri atitiktų čia nurodytąją.
(5) Šią vertę reikia apskaičiuoti (π = 3,1416) ir suapvalinti vieno cm3 tikslumu.
(6) Nurodyti leidžiamąjį nuokrypį.
(7) Nustatoma pagal Tarybos direktyvos 80/1269/EEB (OL L 375, 1980 12 31, p. 46) reikalavimus.
(8) Transporto priemonėse galima naudoti tiek benziną, tiek dujinius degalus, bet, jeigu benzino sistema yra pritaikyta avariniams tikslams arba tik užvedimui ir jeigu benzino bake telpa ne daugiau kaip 15 litrų benzino, tokios transporto priemonės bandymo metu bus laikomos transporto priemonėmis, kuriose galima naudoti tik dujinius degalus.
(9) Nurodomas sėdimųjų vietų skaičius, kai transporto priemonė juda. Gali būti nurodomas intervalas, jeigu tai modulinis išdėstymas.
(10) Kas nereikalinga, išbraukti.
(11) Jei tipo identifikavimo priemonėse yra ženklų, netinkančių transporto priemonės, sudedamosios dalies ar atskiro techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tokie ženklai dokumentuose nurodomi simboliu „?“. (pvz., ABC??123??).
(12) Kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalyje.
Papildymas
prie EB tipo patvirtinimo sertifikato Nr. …
|
1. |
Papildoma informacija:
|
|
2. |
Pavaros padėtis: kairė/dešinė (1) |
|
3. |
Variklis: kibirkštinio uždegimo/kompresinio uždegimo/elektrinis/hibridinis elektrinis/ … (1) |
|
4. |
Nutirpdymo bandymo temperatūra: – 8 °C/– 18 °C (1) |
|
5. |
Pastabos: … |
(1) Kas nereikalinga, išbraukti.
II PRIEDAS
Priekinio stiklo nutirpdymo ir rasos šalinimo sistemų reikalavimai
1. SPECIALŪS REIKALAVIMAI
1.1. Priekinio stiklo nutirpdymas
1.1.1. Kiekvienoje transporto priemonėje įrengiama sistema šerkšnui ir ledui nuo išorinio priekinio stiklo paviršiaus nutirpdyti. Priekinio stiklo nutirpdymo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad esant šaltam orui būtų užtikrinamas pakankamas matomumas pro priekinį stiklą.
1.1.2. Sistemos veiksmingumas tikrinamas nuo pradžios periodiškai nustatant nutirpdytą priekinio stiklo plotą, transporto priemonę tam tikrą laiką palaikius šaltoje patalpoje.
1.1.3. 1.1.1 ir 1.1.2 punktų reikalavimų laikymasis tikrinamas taikant šio priedo 2.1 punkte nurodytą metodą.
1.1.4. Laikomasi šių reikalavimų:
1.1.4.1. Praėjus 20 minučių nuo bandymo pradžios, 80 % regėjimo lauko A, kaip apibrėžta pagal II priedo 3 priedėlį, turi būti nutirpę.
1.1.4.2. Praėjus 25 minutėms nuo bandymo pradžios, keleivio pusėje esantis nutirpdytas priekinio stiklo plotas turi būti palygintas su 1.1.4.1 punkte nustatytu vairuotojo pusės plotu.
1.1.4.3. Praėjus 40 minučių nuo bandymo pradžios, 95 % regėjimo lauko B, kaip apibrėžta pagal II priedo 3 priedėlį, turi būti nutirpę.
1.2. Priekinio stiklo rasos šalinimas
1.2.1. Kiekvienoje transporto priemonėje įrengiama sistema šerkšnui nuo vidinio priekinio stiklo paviršiaus nutirpdyti.
1.2.2. Priekinio stiklo rasos šalinimo sistema turi būti pakankamai veiksminga, kad priekiniam stiklui aprasojus vėl būtų užtikrintas matomumas. Šios sistemos veiksmingumas tikrinamas taikant šio priedo 2.2 punkte aprašytą metodą.
1.2.3. Laikomasi šių reikalavimų:
1.2.3.1. Regėjimo lauke A, kaip apibrėžta pagal II priedo 3 priedėlį, 90 % rasos turi būti pašalinta per 10 minučių.
1.2.3.2. Regėjimo lauke B, kaip apibrėžta pagal II priedo 3 priedėlį, 80 % rasos turi būti pašalinta per 10 minučių.
2. BANDYMAS
2.1. Priekinio stiklo nutirpdymas
2.1.1. Bandymas atliekamas esant – 8 ± 2 °C arba – 18 ± 3 °C temperatūrai, kaip nurodyta gamintojo.
2.1.2. Bandymas atliekamas pakankamai erdvioje šaltoje patalpoje, kurioje galėtų tilpti visa transporto priemonė ir kurioje turima įranga per visą bandymą palaikytų vieną iš 2.1.1 punkte paminėtų temperatūrų ir užtikrintų šalto oro apykaitą. Ne trumpiau kaip 24 valandas iki to laiko, per kurį transporto priemonė bus laikoma šaltame ore, šaltoje patalpoje turi būti palaikoma nustatyta bandymo temperatūra ar už ją žemesnė temperatūra.
2.1.3. Prieš bandymą nuo vidinio ir išorinio priekinio stiklo paviršių denatūruotu spiritu arba kita riebalus tirpdančia medžiaga kruopščiai pašalinami riebalai. Kai paviršius išdžiūva, jis apipilamas ne mažesnės kaip 3 % ir ne didesnės kaip 10 % koncentracijos amoniako tirpalu. Paviršius dar kartą išdžiovinamas ir tada nušluostomas sausu medvilnės skudurėliu.
2.1.4. Transporto priemonė išjungiama ir laikoma bandymo temperatūroje ne trumpiau kaip 10 val. iki bandymo pradžios.
2.1.4.1. Jei įmanoma, patikrinama, ar transporto priemonės variklio aušalo ir tepalo temperatūra nusistovėjo bandymo temperatūroje, šis laikas gali būti trumpesnis.
2.1.5. Kai transporto priemonė išlaikoma 2.1.4 punkte nustatytą laiką, visas išorinis priekinio stiklo paviršius vandens purkštuvu, kurio darbinis slėgis 3,5 ± 0,2 baro, padengiamas vienodo storio 0,044 g/cm2 ledo sluoksniu.
2.1.5.1. Purkštukas, kuris sureguliuojamas taip, kad pro jo visą angą tekėtų vėduoklės pavidalo didžiausias srautas, laikomas 200–250 mm atstumu nuo įstiklinto paviršiaus ir su tuo paviršiumi turi sudaryti statų kampą bei pakreipiamas taip, jog per visą priekinį stiklą, tiesiai nuo vieno iki kito jo krašto būtų užpurkštas lygus sluoksnis.
2.1.5.1.1. Siekiant įvykdyti 2.1.5 punkto reikalavimus, galima naudoti purkštuvą, kurio antgalis yra 1,7 mm skersmens, skysčio srauto greitis 0,395 l/min ir kuriuo galima apipurkšti 300 mm skersmens vėduoklės pavidalo plotą ant įstiklinto paviršiaus purškiant iš 200 mm atstumo nuo paviršiaus. Taip pat galima naudoti bet kokį kitą reikalavimus atitinkantį prietaisą.
2.1.6. Ledui susidarius ant priekinio stiklo, transporto priemonė šaltoje patalpoje laikoma dar ne trumpiau kaip 30 minučių ir ne ilgiau kaip 40 minučių.
2.1.7. Pasibaigus 2.1.6 punkte nustatytam laikui, vienas arba du stebėtojai įsėda į transporto priemonę, po to pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį galima perjungti į veikimo režimą ir bet kuris variklis gali būti užvestas, jei reikia, naudojant kitas išorės priemones. Bandymo laikas prasideda iš karto įjungus pagrindinį valdymo jungiklį.
2.1.7.1. Jeigu transporto priemonėje įmontuotas variklis, per pirmas penkias bandymo laiko minutes variklio apsukų dažnis gali būti reguliuojamas pagal gamintojo specifikaciją, rekomenduojamą varikliui pašildyti, kai variklis užvedamas esant šaltam orui.
2.1.7.2. Per paskutines bandymo 35 minutes (arba per visą bandymo laiką, jeigu variklis 5 minutes nėra šildomas):
2.1.7.2.1. variklis, jei įmontuotas, turi veikti tokiu greičiu, kuris neviršija 50 % greičio, atitinkančio jo didžiausią atiduodamąją galią. Tačiau, jeigu įrodoma, kad to padaryti negalima dėl specifinių variklio valdymo strategijų, pavyzdžiui, elektrinių hibridinių transporto priemonių atveju, sudaromas realiai įmanomas blogiausio atvejo planas. Plane atsižvelgiama į variklio apsukų dažnį, į tai, kad variklis gali periodiškai neveikti arba iš viso neveikti normaliomis vairavimo sąlygomis esant – 8 °C arba – 18 °C aplinkos temperatūrai, priklausomai nuo to, kokia temperatūra gamintojo parinkta kaip nurodyta bandymo temperatūra. Jeigu sistema gali atitikti nutirpdymo reikalavimus su išjungtu varikliu, variklis gali iš viso neveikti.
2.1.7.3. Pradedant bandymą visi akumuliatoriai turi būti visiškai įkrauti.
2.1.7.4. Atliekant bandymą ledo nutirpdymo įtaiso gnybtų įtampa už vardinę sistemos įtampą gali būti didesnė ne daugiau kaip 20 %.
2.1.7.5. Temperatūra bandymo patalpoje matuojama priekinio stiklo centro lygyje, tokioje vietoje, kurioje bandomosios transporto priemonės šilumos poveikis yra nedidelis.
2.1.7.6. Prieš pat bandymą vidurinėje transporto priemonės plokštumoje, 300 mm atstumu nuo priekinio stiklo pagrindo ir pusiaukelėje tarp priekinio stiklo pagrindo ir viršutinės jo dalies išmatuota patalpą aušinančio oro horizontali greičio dedamoji turi būti kuo mažesnė ir jokiu būdu ne didesnė kaip 8 km/h.
2.1.7.7. Jeigu įmontuota, variklio dangtis, stogas, visos durys, langai ir liukai, išskyrus šildymo ir vėdinimo sistemų įleidimo ir išleidimo angas, turi būti uždaryti; vienas arba du langai, jeigu to prašo transporto priemonės gamintojas, gali būti atidaryti taip, kad bendras vertikalus tarpelis būtų 25 mm.
2.1.7.8. Transporto priemonės nutirpdymo sistemos valdiklis nustatomas taip, kad tos sistemos temperatūra atitiktų transporto priemonės gamintojo nurodytą bandymo temperatūrą.
2.1.7.9. Atliekant bandymą galima naudoti priekinio stiklo valytuvus, bet tai turi būti daroma nepadedant rankomis, išskyrus visų transporto priemonės viduje esančių valdiklių valdymą.
2.1.8. Pradėjus bandymą stebėtojas (-ai) vidiniame priekinio stiklo paviršiuje kas 5 minutes nubrėžia nutirpdyto ledo ploto kontūrus.
2.1.9. Užbaigus bandymą nutirpdyto ploto linijų vaizdas ant vidinės priekinio stiklo pusės, kaip reikalaujama 2.1.8 punkte, užregistruojamas ir jame pažymimi priekinio stiklo regėjimo plotai A ir B.
2.2. Priekinio stiklo rasos šalinimas
2.2.1. Prieš bandymą nuo vidinio priekinio stiklo paviršiaus denatūruotu spiritu arba kita riebalus tirpdančia medžiaga kruopščiai pašalinami riebalai. Kai paviršius išdžiūva, jis apipilamas ne mažesnės kaip 3 % ir ne didesnės kaip 10 % koncentracijos amoniako tirpalu. Paviršius dar kartą išdžiovinamas ir tada nušluostomas sausu medvilnės skudurėliu.
2.2.2. Bandymas atliekamas pakankamo dydžio dirbtinio klimato patalpoje, kurioje tilptų visa transporto priemonė ir kurioje visą bandymo laiką būtų galima sukurti ir išlaikyti – 3 ± 1 °C bandymo temperatūrą.
2.2.2.1. Temperatūra bandymo patalpoje matuojama priekinio stiklo centro lygyje, tokioje vietoje, kurioje bandomosios transporto priemonės šilumos poveikis yra nedidelis.
2.2.2.2. Prieš pat bandymą vidurinėje transporto priemonės plokštumoje, 300 mm atstumu nuo priekinio stiklo pagrindo ir pusiaukelėje tarp priekinio stiklo pagrindo ir viršutinės jo dalies išmatuota patalpą aušinančio oro horizontali greičio dedamoji turi būti kuo mažesnė ir jokiu būdu ne didesnė kaip 8 km/h.
2.2.2.3. Jeigu įmontuota, variklio dangtis, stogas, visos durys, langai ir liukai, išskyrus šildymo ir vėdinimo sistemų įleidimo ir išleidimo angas, turi būti uždaryti; vienas arba du langai, jeigu to prašo transporto priemonės gamintojas, gali būti atidaryti nuo rasos šalinimo bandymo pradžios taip, kad bendras vertikalus tarpelis būtų 25 mm.
2.2.3. Rasa sudaroma naudojant II priedo 4 priedėlyje aprašytą garo generatorių. Generatoriuje turi būti pakankamai vandens, kad – 3 °C aplinkos temperatūroje susidarytų bent 70 ± 5 g/h garo kiekvienai gamintojo nurodytai sėdimajai vietai.
2.2.4. Transporto priemonę įvarius į dirbtinio klimato patalpą, vidinis priekinio stiklo paviršius nuvalomas pagal 2.2.1 punktą. Aplinkos oro temperatūra sumažinama ir nustatoma ties – 3 ± 1 °C. Transporto priemonė išjungiama ir laikoma bandymo temperatūroje ne trumpiau kaip 10 val. iki bandymo pradžios. Jei įmanoma patikrinti, ar transporto priemonės variklio aušalo ir tepalo temperatūra nusistovėjo bandymo temperatūroje, šis laikas gali būti trumpesnis.
2.2.5. Garo generatorius su išleidimo angomis laikomas transporto priemonės vidurinėje išilginėje plokštumoje 580 ± 80 mm aukštyje virš R taško arba vairuotojo sėdynės sėdimosios vietos atskaitos taško. Paprastai generatorius laikomas tiesiai už priekinių sėdynių atlošų, kai sėdynės būna gamintojo nurodytoje projektinėje padėtyje, o atlošai atlenkiami laikantis projektinių liemens kampų. Jeigu pirmiau minėto reikalavimo dėl transporto priemonės konstrukcijos taikyti negalima, generatorius laikomas prieš sėdynių atlošus tokioje padėtyje, kuri labiausiai atitiktų pirmiau minėtąją.
2.2.6. Generatoriui veikus penkias minutes transporto priemonės viduje, vienas arba du stebėtojai greitai įlipa į transporto priemonę, bet kurias dureles laikydami atdaras ne ilgiau kaip 8 sekundes, ir atsisėda priekinėje (-ėse) sėdimojoje (-osiose) vietoje (-ose), o generatoriaus našumas sumažinamas iki 70 ± 5 g/h kiekvienam stebėtojui.
2.2.7. Praėjus vienai minutei nuo to laiko, kai stebėtojas (-ojai) įsėdo į transporto priemonę, pagrindinį transporto priemonės valdymo jungiklį galima perjungti į režimą „Įjungta“ ir bet kuris variklis gali būti užvestas, jei reikia, naudojant kitas išorės priemones. Bandymo laikas prasideda iš karto įjungus pagrindinį valdymo jungiklį.
2.2.7.1. Jeigu transporto priemonėje įmontuotas variklis, jis turi veikti tokiu greičiu, kuris neviršija 50 % greičio, atitinkančio jo didžiausią atiduodamąją galią. Tačiau, jeigu įrodoma, kad to padaryti negalima dėl specifinių variklio valdymo strategijų, pavyzdžiui, elektrinių hibridinių transporto priemonių atveju, sudaromas realiai įmanomas blogiausio atvejo planas. Plane atsižvelgiama į variklio apsukų dažnį, į tai, kad variklis gali periodiškai neveikti arba iš viso būti išjungtas normaliomis vairavimo sąlygomis esant – 1 °C aplinkos temperatūrai. Jeigu sistema gali atitikti rasos šalinimo reikalavimus su išjungtu varikliu, variklis gali iš viso būti išjungtas.
2.2.7.2. Transporto priemonės rasos šalinimo sistemos valdiklis nustatomas taip, kad tos sistemos temperatūra atitiktų transporto priemonės gamintojo nurodytą bandymo temperatūrą.
2.2.7.3. Pradedant bandymą visi akumuliatoriai turi būti visiškai įkrauti.
2.2.7.4. Rasos šalinimo taiso gnybtų įtampa už vardinę sistemos įtampą gali būti didesnė ne daugiau kaip 20 %.
2.2.8. Užbaigus bandymą rasos šalinimo linijų vaizdas registruojamas ir jame pažymimi priekinio stiklo regėjimo plotai A ir B.
1 priedėlis
Taško R arba sėdimosios vietos atskaitos taško tikrinimo metodika
Taškas R arba sėdimosios vietos atskaitos taškas nustatomas pagal JT/EEK taisyklės Nr. 17 (1) 3 priede išdėstytas nuostatas.
2 priedėlis
Pagrindinių atskaitos žymenų nustatymo trimatėje atskaitos sistemoje metodika
Pagrindinių atskaitos žymenų brėžiniuose ir jų padėties faktinėje transporto priemonėje matmenų santykis nustatomas pagal JT/EEK taisyklės Nr. 125 (1) 4 priede išdėstytas nuostatas.
(1) Taisyklė dar nepaskelbta. Ji bus paskelbta iki 2010 m. rugpjūčio mėn.
3 priedėlis
Transporto priemonių priekinio stiklo regėjimo laukų nustatymo metodika
Regėjimo laukai A ir B nustatomi pagal JT/EEK taisyklės Nr. 43 18 priede išdėstytas nuostatas.
4 priedėlis
Garo generatoriaus reikalavimai
1. CHARAKTERISTIKOS
1.1. Bandymui naudojamas garo generatorius turi turėti tokias charakteristikas:
1.1.1. Vandens talpyklos talpa turi būti bent 2,25 litro.
1.1.2. Virimo temperatūroje šilumos nuostolis neturi viršyti 75 W esant – 3 ± 1 °C aplinkos temperatūrai.
1.1.3. Ventiliatoriaus galia turi būti 0,7–0,10 m3/min esant 0,5 mbar statiniam slėgiui.
1.1.4. Šešios garo išleidimo angos išdėstytos generatoriaus viršuje vienodu atstumu (žr. 1 paveikslą).
1.1.5. Generatorius kalibruojamas – 3 ± 1 °C temperatūroje, kad kiekvieną 70 ± 5 g/h garo kiekio išleidimą rodytų ne mažiau kartų, kaip būtų šį skaičių padauginus iš n, kur n – didžiausias gamintojo nurodytų sėdimųjų vietų skaičius.
1 paveikslas
Garo generatoriaus schema
1.2. Nurodytos dalys turi turėti tokias dydžio ir medžiagos charakteristikas:
1.2.1. Purkštukas
1.2.1.1. Dydis:
1.2.1.1.1. Ilgis 100 mm
1.2.1.1.2. Vidinis skersmuo 15 mm
1.2.1.2. Medžiaga:
1.2.1.2.1. Žalvaris
1.2.2. Maišymo kamera
1.2.2.1. Dydis:
1.2.2.1.1. Vamzdžio vidinis skersmuo 75 mm
1.2.2.1.2. Sienelės storis 0,38 mm
1.2.2.1.3. Ilgis 115 mm
1.2.2.1.4. Vienodu atstumu išdėstytos šešios 6,3 mm skersmens angos virš purškimo kameros dugno.
1.2.2.2. Medžiaga:
1.2.2.2.1. Žalvaris
|
28.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196/21 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 673/2010
2010 m. liepos 27 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),
atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2010 m. liepos 28 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 27 d.
Komisijos vardu, Pirmininko vardu
Jean-Luc DEMARTY
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.
(2) OL L 350, 2007 12 31, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
|
(EUR/100 kg) |
||
|
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
|
0702 00 00 |
MK |
30,3 |
|
TR |
105,8 |
|
|
ZZ |
68,1 |
|
|
0707 00 05 |
TR |
95,6 |
|
ZZ |
95,6 |
|
|
0709 90 70 |
TR |
85,8 |
|
ZZ |
85,8 |
|
|
0805 50 10 |
AR |
107,4 |
|
UY |
133,9 |
|
|
ZA |
100,7 |
|
|
ZZ |
114,0 |
|
|
0806 10 10 |
AR |
137,6 |
|
CL |
86,1 |
|
|
EG |
145,2 |
|
|
IL |
126,4 |
|
|
MA |
161,5 |
|
|
TR |
154,8 |
|
|
ZA |
130,8 |
|
|
ZZ |
134,6 |
|
|
0808 10 80 |
AR |
143,2 |
|
BR |
77,2 |
|
|
CA |
98,9 |
|
|
CL |
102,3 |
|
|
CN |
82,1 |
|
|
MA |
54,2 |
|
|
NZ |
110,3 |
|
|
US |
132,3 |
|
|
UY |
111,6 |
|
|
ZA |
97,9 |
|
|
ZZ |
101,0 |
|
|
0808 20 50 |
AR |
74,3 |
|
CL |
183,5 |
|
|
NZ |
130,0 |
|
|
ZA |
106,0 |
|
|
ZZ |
123,5 |
|
|
0809 10 00 |
TR |
192,5 |
|
ZZ |
192,5 |
|
|
0809 20 95 |
TR |
228,0 |
|
US |
520,8 |
|
|
ZZ |
374,4 |
|
|
0809 30 |
TR |
193,7 |
|
ZZ |
193,7 |
|
|
0809 40 05 |
BA |
63,7 |
|
TR |
126,3 |
|
|
XS |
82,8 |
|
|
ZZ |
90,9 |
|
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
|
28.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196/23 |
EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 674/2010
2010 m. liepos 23 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms
(ECB/2010/7)
EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,
atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Reikia plačiau įvertinti minimalios nacionalinės imties dydžio, nustatyto remiantis apibrėžtais kriterijais, kokybę; šiam klausimui išanalizuoti reikia pratęsti atitinkamą pereinamąjį laikotarpį. |
|
(2) |
Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti 2001 m. gruodžio 20 d. Europos centrinio banko reglamentą (EB) Nr. 63/2002 dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2001/18) (2), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) IV priedo pirmos dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Iki ataskaitinio 2013 m. gruodžio mėnesio (imtinai) I priedo 10 punktas yra toks:“.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pasirašyta Frankfurte prie Maino 2010 m. liepos 23 d.
ECB valdančiosios tarybos vardu
ECB pirmininkas
Jean-Claude TRICHET
(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.
(2) OL L 10, 2002 1 12, p. 24.
SPRENDIMAI
|
28.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196/24 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2010 m. liepos 13 d.
pagal Sutarties 140 straipsnio 2 dalį dėl euro įvedimo Estijoje 2011 m. sausio 1 d.
(2010/416/ES)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis), ypač į jos 140 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Komisijos ataskaitą,
atsižvelgdama į Europos centrinio banko ataskaitą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos svarstymą,
atsižvelgdama į Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, rekomendaciją,
kadangi:
|
(1) |
Trečiasis Ekonominės ir pinigų sąjungos (toliau – EPS) etapas prasidėjo 1999 m. sausio 1 dieną. 1998 m. gegužės 3 d. Briuselyje vykusiame valstybių arba vyriausybių vadovų susitikime Taryba Sprendimu 98/317/EB (1) nusprendė, kad Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija atitiko būtinas sąlygas įvesti bendrą valiutą 1999 m. sausio 1 d. |
|
(2) |
Sprendimu 2000/427/EB (2) Taryba nusprendė, kad Graikija atitiko būtinas sąlygas įvesti bendrą valiutą 2001 m. sausio 1 d. Sprendimu 2006/495/EB (3) Taryba nusprendė, kad Slovėnija atitiko būtinas sąlygas įvesti bendrą valiutą 2007 m. sausio 1 d. Sprendimais 2007/503/EB (4) ir 2007/504/EB (5) Taryba nusprendė, kad atitinkamai Kipras ir Malta atitiko būtinas sąlygas įvesti bendrą valiutą 2008 m. sausio 1 d. Sprendimu 2008/608/EB (6) Taryba nusprendė, kad Slovakija atitiko būtinas sąlygas įvesti bendrą valiutą 2009 m. sausio 1 d. |
|
(3) |
Vadovaujantis prie Europos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų 1 dalimi, Jungtinė Karalystė pranešė Tarybai, kad neketina pereiti prie trečiojo EPS etapo 1999 m. sausio 1 d. Šis pranešimas nuo tada nepakeistas. Vadovaudamasi prie Europos bendrijos steigimo sutarties sutarties pridėto Protokolo dėl tam tikrų su Danija susijusių nuostatų 1 dalimi ir 1992 m. gruodžio mėn. Edinburge priimtu valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimu, Danija Tarybai pranešė, kad nedalyvaus trečiajame EPS etape. Danija nereikalavo inicijuoti Sutarties 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. |
|
(4) |
Pagal Sprendimą 98/317/EB Švedijai taikoma išimtis, kaip apibrėžta Sutarties 139 straipsnio 1 dalyje. Pagal 2003 m. Stojimo akto 4 straipsnį Čekijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai ir Lenkijai taikoma išimtis, kaip apibrėžta Sutarties 139 straipsnio 1 dalyje. Pagal 2005 m. Stojimo akto 5 straipsnį Bulgarijai ir Rumunijai taikoma išimtis, kaip apibrėžta Sutarties 139 straipsnio 1 dalyje. |
|
(5) |
Europos centrinis bankas (toliau – ECB) įkurtas 1998 m. liepos 1 d. Europos pinigų sistema pakeista valiutų kurso mechanizmu, dėl kurio įvedimo susitarta 1997 m. birželio 16 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl valiutų kursų mechanizmo įdiegimo trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape (7). Valiutų kurso mechanizmo procedūros trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape (VKM II) nustatytos 2006 m. kovo 16 d. Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų sutartyje, nustatančioje valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (8). |
|
(6) |
Sutarties 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamoms valstybėms narėms taikomos išimties panaikinimo procedūros. Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu Komisija ir ECB Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pateikia Tarybai pranešimą. Paskutinės Komisijos ir ECB reguliarios konvergencijos ataskaitos priimtos 2010 m. gegužės mėn. |
|
(7) |
Valstybių narių nacionalinės teisės aktai, įskaitant nacionalinių centrinių bankų statutus, atitinkamai turi būti pritaikyti siekiant užtikrinti jų suderinamumą su Sutarties 130 ir 131 straipsniais ir su Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutu (toliau – ECBS ir ECB statutas). Komisijos ir ECB ataskaitose pateikiamas išsamus Estijos teisės aktų suderinamumo su Sutarties 130 ir 131 straipsniais ir su ECBS ir ECB statutu vertinimas. |
|
(8) |
Pagal Protokolo Nr. 13 dėl konvergencijos kriterijų (toliau – Protokolas) 1 straipsnį, Sutarties 140 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nurodytas kainų stabilumo kriterijus reiškia, kad valstybės narės kainų stabilumas yra tvarus, o vidutinis infliacijos lygis per vienerius metus iki tyrimo neviršija daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, vidutinio infliacijos lygio daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Pagal kainų stabilumo kriterijų infliacija apskaičiuojama remiantis 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2494/95 dėl suderintų vartotojų kainų indeksų (9) nurodytais suderintais vartotojų kainų indeksais (SVKI). Siekiant įvertinti kainų stabilumo kriterijų, valstybės narės infliacija buvo apskaičiuota pagal tai, kiek procentais pasikeitė 12 mėnesių indeksų aritmetinis vidurkis, palyginti su ankstesnio laikotarpio 12 mėnesių indeksų aritmetiniu vidurkiu. Komisijos ir ECB ataskaitose atsižvelgta į pamatinę vertę, lygią paprastam trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygių aritmetiniam vidurkiui, prie jo pridėjus 1,5 procentinio punkto. Apskaičiuota, kad vienerių metų laikotarpio, kuris baigėsi 2010 m. kovo mėn., pamatinė infliacijos vertė yra 1 procentas, o Portugalija, Estija ir Belgija yra trys valstybės narės, kuriose kainos yra stabiliausios; jų infliacija sudarė atitinkamai – 0,8 procento, – 0,7 procento ir – 0,1 procento. Dabartinėje ekonominėje situacijoje, kuriai būdingas stiprus bendras neigiamas sukrėtimas, kai daugelyje šalių susidarė neigiamas infliacijos lygis, yra pagrindo geriausių rezultatų pasiekusiomis šalimis nelaikyti tų šalių, kurių vidutinis infliacijos lygis labai skiriasi nuo vidutinio euro zonos infliacijos lygio (2010 m. kovo mėn. – 0,3 %) – tai atitinka 2004 m. konvergencijos ataskaitos precedentą, – nes šios šalys negali būti pagrįstai laikomos pasiekusiomis geriausių rezultatų kainų stabilumo požiūriu ir jų įtraukimas turėtų neigiamo poveikio pamatinei vertei ir tuo pačiu kriterijų teisingumui. Todėl 2010 m. kovo mėn. iš geriausių rezultatų pasiekusių šalių buvo išskirta Airija – vienintelė šalis, kurios 12 mėnesių vidutinis infliacijos lygis (2010 m. kovo mėn. – 2,3 %) labai skyrėsi nuo euro zonos ir kitų valstybių narių infliacijos lygio, o tai rodo didelį ekonomikos nuosmukį. |
|
(9) |
Pagal Protokolo 2 straipsnį Sutarties 140 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nurodytas valstybės biudžeto būklės kriterijus reiškia, kad tyrimo metu valstybei narei nėra taikomas Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį. |
|
(10) |
Pagal Protokolo 3 straipsnį Sutarties 140 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodytas dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme kriterijus reiškia, kad valstybė narė laikėsi normalių svyravimo ribų, numatytų Europos pinigų sistemos valiutų kurso mechanizme, be didelių nukrypimų bent paskutinius dvejus metus iki tyrimo. Pirmiausia, valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutos dvišalio pagrindinio kurso euro atžvilgiu savo pačios iniciatyva per tą patį laikotarpį. Nuo 1999 m. sausio 1 d. VKM II tapo pagrindu, kuriuo vertinama, ar tenkinamas valiutų keitimo kurso kriterijus. Savo ataskaitose vertindami, kaip atitinkamas šis kriterijus, Komisija ir ECB ištyrė dvejų metų laikotarpį, kuris baigėsi 2010 m. balandžio 23 d. |
|
(11) |
Pagal Protokolo 4 straipsnį Sutarties 140 straipsnio 1 dalies ketvirtoje įtraukoje nurodytas palūkanų normų konvergencijos kriterijus reiškia, kad per vienerių metų laikotarpį iki tyrimo valstybės narės vidutinė nominali ilgalaikė palūkanų norma neviršijo daugiau kaip 2 procentiniais punktais daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Vertinant palūkanų normų konvergencijos kriterijus, buvo remiamasi lyginamosiomis 10 metų vyriausybės obligacijų palūkanų normomis. Estija, kuri 2010 m. kovo mėn. buvo viena iš valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, neturi suderintų palyginamųjų ilgalaikių vyriausybės obligacijų arba palyginamųjų vertybinių popierių, kurie galėtų būti naudojami pamatinei vertei apskaičiuoti. Todėl pagal Protokolo tekstą (kuriame nurodyta „daugiausia trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios“) siekiant įvertinti palūkanų normos kriterijaus atitikimą, Komisijos ir ECB ataskaitose buvo atsižvelgta į pamatinę vertę, apskaičiuotą kaip paprastas dviejų kitų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, nominalių ilgalaikių palūkanų normų aritmetinis vidurkis, prie jo pridėjus 2 procentinius punktus. Todėl vienerių metų laikotarpio, kuris baigėsi 2010 m. kovo mėn., pamatinė vertė buvo 6,0 procentai, Portugalijos (4,2 %) ir Belgijos (3,8 %) palūkanų normos vidurkis, prie jo pridėjus 2 procentinius punktus. |
|
(12) |
Pagal Protokolo 5 straipsnį Komisija turi pateikti duomenis, kuriais naudojamasi vertinant, kaip atitinkamas dabartinis konvergencijos kriterijus. Šis sprendimas buvo rengiamas remiantis Komisijos pateiktais duomenimis. Komisija biudžeto duomenis pateikė po to, kai juos iki 2010 m. balandžio 1 d. jai perdavė valstybės narės, remdamosi 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (10). |
|
(13) |
Remdamasi savo ir ECB pateiktomis ataskaitomis apie Estijos pažangą, padarytą vykdant įsipareigojimus siekiant dalyvauti EPS, Komisija nusprendė, kad:
|
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Estija atitinka būtinas euro įvedimo sąlygas. Estijai taikoma išimtis, nurodyta 2003 m. Stojimo akto 4 straipsnyje, panaikinama nuo 2011 m. sausio 1 d.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 13 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
D. REYNDERS
(1) OL L 139, 1998 5 11, p. 30.
(2) OL L 167, 2000 7 7, p. 19.
(3) OL L 195, 2006 7 15, p. 25.
(4) OL L 186, 2007 7 18, p. 29.
(5) OL L 186, 2007 7 18, p. 32.
(6) OL L 195, 2008 7 24, p. 24.
(8) OL C 73, 2006 3 25, p. 21.
(9) OL L 257, 1995 10 27, p. 1.
(10) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.
Klaidų ištaisymas
|
28.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196/27 |
2009 m. spalio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 966/2009, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 657/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės, susijusios su Bendrijos pagalba aprūpinant pienu ir tam tikrais pieno produktais švietimo įstaigų moksleivius, klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 271, 2009 m. spalio 16 d. )
11 puslapis, priedas, III kategorijos produktų apibūdinimas:
yra:
„Švieži arba apdoroti sūriai, kurių ne daugiau kaip 10 % sudaro ne pieno produktai (6)“,
turi būti:
„Švieži arba lydyti sūriai, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 10 % ne pieno produktų (6)“;
11 puslapis, priedas, V kategorijos produktų apibūdinimas:
yra:
„Sūriai, kurių ne daugiau kaip 10 % sudaro ne pieno produktai ir kurie nepriskiriami III ir IV kategorijoms (6)“,
turi būti:
„Sūriai, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 10 % ne pieno produktų ir kurie nepriskiriami III ir IV kategorijoms (6)“.
|
28.7.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 196/27 |
2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 972/2006, nustatančio specialias basmati ryžiams taikomas taisykles ir laikiną kontrolės sistemą siekiant nustatyti jų kilmę, klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 176, 2006 m. birželio 30 d. )
53 puslapis, reglamento pavadinimas, trečia eilutė:
yra:
„nustatantis specialias basmati ryžiams taikomas taisykles ir laikiną kontrolės sistemą siekiant nustatyti jų kilmę“,
turi būti:
„nustatantis specialias basmati ryžių importui taikomas taisyklės ir laikiną kontrolės sistemą siekiant nustatyti jų kilmę“.