Juosvažemiai
Juosvažemiai (Phaeozems) – automorfinių dirvožemių sistematinė grupė, dažniausiai susiformuoja liosiškose dirvodarinėse uolienose po miškastepės aukštaūgių žolių ir lapuočių medžių augalija. Turi puveninį rūgštokos reakcijos 40 cm storio diagnostinį horizontą, kuriame yra 4–9 % humuso. Juosvažemiai derlingi, struktūringi, neretai karbonatingi. Juosvažemiai panašūs į juodžemius ir kaštožemius, bet mažiau išplaunami ir stokoja bazių.[1]
Bendras juosvažemių plotas pasaulyje apie 190 mln. ha. Iš jų 70 mln. yra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados prerijose, 50 mln. – Argentinos ir Urugvajaus pampose, 18 mln. – šiaurės rytų Kinijoje, taip pat randama centrinėje Rusijoje, Vidurio Europoje (daugiausia Dunojaus baseine Vengrijoje), tropikų kalnuose.[2]
Juosvažemiai labai derlingi, plačiai naudojami žemės ūkiui. Juose daugiausia auginami javai, kukurūzai, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, sojos, pašarinės žolės. Daug kur naudojami gyvulių ganykloms. Juosvažemiams pavojų kelia vėjo ir vandens erozija.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Juozas Motuzas. juosvažemiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ 2,0 2,1 World reference base for soil resources 2014, FAO.