Lidija Bajoraitė
| Lidija Bajoraitė | |
|---|---|
| Gimė | 1890 m. lapkričio 26 d. Balandžiai, Žilių valsčius, Ragainės apskritis, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1990 m. liepos 16 d. (99 metai) Kaunas, Lietuva |
| Veikla | Mažosios Lietuvos kultūros veikėja |
Lidija Bajoraitė (1890 m. lapkričio 26 d. Balandžiai, Žilių valsčius, Ragainės apskritis – 1990 m. liepos 16 d. Kaunas) – Mažosios Lietuvos kultūros veikėja.
Broliai Fridrichas Bajoraitis, Vilius Bajoraitis, sesuo Emilija Bajoraitė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dalyvavo Tilžės lietuvių „Giedotojų draugijos“, Lietuvių keliaujančio knygyno veikloje. 1911 m. persikėlusi į Klaipėdą su kitais organizavo lietuvių dainų ir scenos mėgėjų draugiją „Aidas“, dirbo laikraščio „Prūsų lietuvių balsas“ redakcijoje, „Aukuro“ draugijos knygyne, Klaipėdos lietuvių moterų draugijoje. Agitavo už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Vokietijai 1939 m. kovo mėn. okupavus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kauną.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Po karo grįžo į Klaipėdą, bet TSRS valdžios buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą. Grįžusi gyveno Kaune.
Dalis M. Juškaitės 1980–1987 m. užrašytų jos atsiminimų ir apie 150 jos pateiktų Mažosios Lietuvos smulkiosios tautosakos tekstų paskelbta knygoje „Lietuvininkų žodis“ 1995 m.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lidija Bajoraitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 459 psl.