Svoboda | Graniru | BBC Russia | Golosameriki | Facebook
Pereiti prie turinio

Papaloapanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Papaloapanas
Papaloapanas ties Kosamaloapanu
Papaloapanas ties Kosamaloapanu
Ilgis 122/900 km
Baseino plotas 46 560 km²
Vidutinis debitas 1501 m³/s
Ištakos Santo Domingas, Valje Nasjonalis
Žiotys Meksikos įlanka
Šalys Meksikos vėliava Meksika
Vikiteka Papaloapanas

Papaloapanas (isp. Río Papaloapan) – upė Meksikoje. Prasideda Oašakos valstijos šiaurėje, netoli Tustepeko, susiliejus iš Pueblos atitekančiai Santo Domingo upei ir Oašakoje prasidedančiai Valje Nasjonalio upei (kitur pradžia nurodoma Santo Domingo ir Tonto santaka).[1] Teka į šiaurės rytus lygumomis per Verakruso valstiją, sudaro meandras. Įteka į Meksikos įlanką, jungiasi su Alvarado lagūna.[2] Nors paties Papaloapano ilgis tėra 122 km, tačiau drauge su Santo Domingo, Salado, Tehuakano upėmis sudaro ~900 km ilgio vandens sistemą.

Didžiausi intakai: Tontas (kairysis), Tesečoakanas, San Chuanas (dešinieji).

Upės žemupyje dažnai kyla smarkūs potvyniai, todėl jiems sustabdyti pastatytos dvi didelės užtvankos su vienais didžiausių tvenkinių šalyje (Migelio Alemano ir Sero de Oro) ant Papaloapano intakų: Tonto ir Santo Domingo. Iki pat XIX a. Papaloapanas buvo svarbi laivybinė arterija, tačiau vėliau dėl miškų kirtimo ir užterštumo nuseko vandens lygis ir upė neteko savo navigacinės reikšmės.

Papaloapano baseinas

Pagrindiniai miestai prie upės: Tustepekas, Kosamaloapanas, Tlakotalpanas, Alvaradas.

Pavadinimas Papaloapanas nahuatlių kalba reiškia „drugelių upė“.[3]

  1. R. Ziesler and G.D. Ardizzone. LAS AGUAS CONTINENTALES DE AMERICA LATINA/THE INLAND WATERS OF LATIN AMERICA, Fishery Information, Data and Statistics Service. Fisheries Department FAO, Rome.
  2. Papaloapan RiverEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  3. Brasseur de Bourbourg, Charles Étienne (1860). „Cartas para servir de introducción a la historia primitiva de las naciones civilizadas de la América Septentrional“. Boletín de la Sociedad Mexicana de Geografía y Estadística. VIII: 336.