Poniatovskiai

Poniatovskiai
Poniatovskių herbas
Titulas	Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis, kunigaikštis
Laikotarpis	XV–XVI a.
Šalys	Lenkija, Lietuva

Poniatovskiai (lenk. Poniatowscy) – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, nuo 1764 m. kunigaikščiai. Tais pačiais metais Abiejų Tautų Respublikos valdovu išrinktas giminės atstovas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Giminė

XV–XVI a. Poniatovskiai buvo smulkūs Liublino vaivadijos bajorai. XVII a. pradžioje keli giminės atstovai atsikėlė į Krokuvos vaivadiją. Tarnaudami Liubomirskiams pamažu užėmė aukštesnę socialinę padėtį. Didikų statusą Poniatovskiai įgijo Stanislovo Poniatovskio (1676–1762), kuris vedė Konstanciją Čartoriskaitę ir tapo vienu Familijos grupuotės vadovų, pastangomis. Jo vaikai:

• Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) – paskutinis ATR valdovas (valdė 1764–1795),
• Mykolas Jurgis Poniatovskis (1736–1794) – paskutinis Lenkijos ir Lietuvos primas (nuo 1784 m.),
• Andžejus Poniatovskis (1734–1773) – Austrijos kariuomenės karininkas ir neoficialus ATR pasiuntinys Vienoje,
• Kazimiežas Poniatovskis (1721–1800) – Familijos veikėjas, Lenkijos dvaro pakamaris (nuo 1742 m.). Andžejaus sūnus:
• Juzefas Poniatovskis (1763–1813) – Varšuvos kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas ir Prancūzijos maršalas, Kazimiežo sūnus:
• Stanislovas Poniatovskis (1754–1833) – Lietuvos didysis iždininkas (1784–1791), 1791 m. apsigyveno Italijoje. Tarp jo palikuonių:
• Izabela Poniatovska (1730–1808) – Lenkijos karūnos etmono Jano Klemenso Branickio žmona.

Iš šios giminės kilęs Prancūzijos politikas Mišelis Poniatovskis (1922–2002) 1973–1974 buvo sveikatos apsaugos, 1974–1977 m. – vidaus reikalų ministras.