Abu Nuvas |
arab.: أبو نواس |
Abu Nuvas, om pirtud livaniž-amerikalaižel Halil' Džebran-runokirjutajal vl 1916 |
radmižen toižend: |
runokirjutai, kirjutai
|
---|
sündundan dat: |
läz 756[[:d:Q18491435|G._W._T.]]_[[:en:s:1911_Encyclopædia_Britannica/Abu_Nuwas|Abu_Nuwas]]_//_''[[:en:Encyclopædia_Britannica_Eleventh_Edition|Encyclopædia_Britannica]]'':_''a_dictionary_of_arts,_sciences,_literature_and_general_information''_/_[[:en:Hugh_Chisholm|H. Chisholm]]_—_11_—_[[:Nju_Jork|New_York]],_[[:Kembridž|Cambridge,_England]]:_[[:en:Cambridge_University_Press|University_Press]],_1911._—_Vol. 1._—_P. 80.-1">[1] vai 762[[:ru:s:ЭСБЕ/Абу-Нувас|Абу-Нувас]]_//_''[[:d:Q23892884|Энциклопедический_словарь]]''_/_под_ред._[[:ru:Андреевский,_Иван_Ефимович|И. Е. Андреевский]]_—_СПб.:_[[:ru:Брокгауз_—_Ефрон_(издательство)|Брокгауз_—_Ефрон]],_1890._—_Т. I._—_С. 47.-2">[2]
|
---|
sündundan sijaduz: |
Ahvāz[d], Central District[d], Ahvaz County[d], Iran[[:fr:Paul_de_Roux|Roux P. d.]]_[[:d:Q28924058|Nouveau_Dictionnaire_des_œuvres_de_tous_les_temps_et_tous_les_pays]]_—_2_—_[[:fr:Éditions_Robert_Laffont|Éditions_Robert_Laffont]],_1994._—_Vol. 1._—_P. 8._—_ISBN_978-2-221-06888-5-3">[3][[:d:Q18491435|G._W._T.]]_[[:en:s:1911_Encyclopædia_Britannica/Abu_Nuwas|Abu_Nuwas]]_//_''[[:en:Encyclopædia_Britannica_Eleventh_Edition|Encyclopædia_Britannica]]'':_''a_dictionary_of_arts,_sciences,_literature_and_general_information''_/_[[:en:Hugh_Chisholm|H. Chisholm]]_—_11_—_[[:Nju_Jork|New_York]],_[[:Kembridž|Cambridge,_England]]:_[[:en:Cambridge_University_Press|University_Press]],_1911._—_Vol. 1._—_P. 80.-1">[1]
|
---|
valdkund: |
Abbassiidide kalifaat[d]
|
---|
kolendan dat: |
814[[:de:Deutsche_Nationalbibliothek|Deutsche_Nationalbibliothek]]_[http://d-nb.info/gnd/118646656/_Record_#118646656]_//_Integrated_Authority_File_—_2012—2016.-4">[4]www.poetryfoundation.org-5">[5], 813[[:fr:Paul_de_Roux|Roux P. d.]]_[[:d:Q28924058|Nouveau_Dictionnaire_des_œuvres_de_tous_les_temps_et_tous_les_pays]]_—_2_—_[[:fr:Éditions_Robert_Laffont|Éditions_Robert_Laffont]],_1994._—_Vol. 1._—_P. 8._—_ISBN_978-2-221-06888-5-3">[3], ок. 810[[:d:Q18491435|G._W._T.]]_[[:en:s:1911_Encyclopædia_Britannica/Abu_Nuwas|Abu_Nuwas]]_//_''[[:en:Encyclopædia_Britannica_Eleventh_Edition|Encyclopædia_Britannica]]'':_''a_dictionary_of_arts,_sciences,_literature_and_general_information''_/_[[:en:Hugh_Chisholm|H. Chisholm]]_—_11_—_[[:Nju_Jork|New_York]],_[[:Kembridž|Cambridge,_England]]:_[[:en:Cambridge_University_Press|University_Press]],_1911._—_Vol. 1._—_P. 80.-1">[1] vai 815[[:ru:s:ЭСБЕ/Абу-Нувас|Абу-Нувас]]_//_''[[:d:Q23892884|Энциклопедический_словарь]]''_/_под_ред._[[:ru:Андреевский,_Иван_Ефимович|И. Е. Андреевский]]_—_СПб.:_[[:ru:Брокгауз_—_Ефрон_(издательство)|Брокгауз_—_Ефрон]],_1890._—_Т. I._—_С. 47.-2">[2]
|
---|
kolendan sijaduz: |
Bagdad[[:fr:Paul_de_Roux|Roux P. d.]]_[[:d:Q28924058|Nouveau_Dictionnaire_des_œuvres_de_tous_les_temps_et_tous_les_pays]]_—_2_—_[[:fr:Éditions_Robert_Laffont|Éditions_Robert_Laffont]],_1994._—_Vol. 1._—_P. 8._—_ISBN_978-2-221-06888-5-3">[3][[:ru:s:ЭСБЕ/Абу-Нувас|Абу-Нувас]]_//_''[[:d:Q23892884|Энциклопедический_словарь]]''_/_под_ред._[[:ru:Андреевский,_Иван_Ефимович|И. Е. Андреевский]]_—_СПб.:_[[:ru:Брокгауз_—_Ефрон_(издательство)|Брокгауз_—_Ефрон]],_1890._—_Т. I._—_С. 47.-2">[2]
|
---|
Abu Nuvas VikiAitas |
Om sädusid VikiPurtkiš |
Abu Nuvas al'-Hasan ben Hani al'-Hakami (arab.: أبو نواس الحسن بن هانئ الحكمي; sünd. 8. voz'sadan keskes, Ahvaz-lidn, Abbasidoiden halifat — kol. voziden 813 i 815 keskes, Bagdad, Abbasidoiden halifat) oli arabine runokirjutai-klassikalaine[6]. Hänen sädusiden tobj pala om olmas vaiše araban kelel tähäsai, cenzuriruiškanzihe niid vaiše 20. voz'sadaspäi.
Abu Nuvas libui Hani-saldatan kanzaspäi, Džullaban-mam oli persijalaine i radoi villanpezijan. Tuleban aigan runokirjutai mäneti laps'aigad Basras, kerazi aromatižid heinid mömhä, tegi tundmust lidnan filologidenke i sai avarod opendust, oli Valiba ibn al'-Hubab-runokirjutajan openikan.
Täuz'kaznu tegi meles «Abu Nuvas»-psevdonimad i sai tetabut teravmel'žil runoil. Hän kävuti kebnoid sanoid i rumad jumorad, kosketi lidnalaižiden elod i vinan jondan iloid, kirjuti kel'tud islamal azjoiš avol'jaižikš, sikš miše imperijan aig oli mugoine i sen eläjad vasthaotiba runoid hüvin.
Mez' kirjuti neniden žanroiden runoid: hamrijat (runod vinas), tardijat (runod mectuses), hidža i armastuzlirik, vasfi (ümbrikirjutajad runod), madhja, risa, zuhdijat (runod asketizmas). Sädi laudkundan pajoid, panegirikoid, satirižid runoid, elegijoid.
Sädusiden livanine pästand: Dīwān Abū Nu’ās, khamriyyāt Abū Nu’ās. ‘Alī Najīb ‘Aṭwi:n redakcijan al. Beirut, 1986.
- ↑ [[:d:Q18491435|G._W._T.]]_[[:en:s:1911_Encyclopædia_Britannica/Abu_Nuwas|Abu_Nuwas]]_//_''[[:en:Encyclopædia_Britannica_Eleventh_Edition|Encyclopædia_Britannica]]'':_''a_dictionary_of_arts,_sciences,_literature_and_general_information''_/_[[:en:Hugh_Chisholm|H. Chisholm]]_—_11_—_[[:Nju_Jork|New_York]],_[[:Kembridž|Cambridge,_England]]:_[[:en:Cambridge_University_Press|University_Press]],_1911._—_Vol. 1._—_P. 80.