Smit Adam
Adam Smit (angl.: Adam Smith; sünd. 16. kezaku 1723, Kerkoldi-lidn, Šotlandii, Sur' Britanii — kol. 17. heinku 1790, Edinburg, Šotlandii, Sur' Britanii) oli šotlandijalaine ekonomist, filosof, tedotöiden tegii. Nügüd'aigaižen ekonomižen teorijan (politine ekonomii) üks' alusenpanijoišpäi.
Biografii
[vajehta | vajehtada lähtetekst]Adam Smit openui Glazgon universitetas (vspäi 1737), sid' Oksfordan Balliol-kolledžas (1740−1746). Oli ranu anglijalaižen literaturan da londuseližen oiktusen opendajan Edinburgan universitetas (1748−1751), sid' oli pandud logikan professoran Glazgon universitetha (1751−1763), radoi sen rektoran elon lopus (1787−1789).
Tedoradmine
[vajehta | vajehtada lähtetekst]Smit kirjuti znamasižid tedotöid, kaikiš tetabad oma «Moral'mujandoiden teorii» (1759, kudenz' pästand 1790, angl. The Theory of Moral Sentiments) da «Tedoiduz rahvahiden elokahusen süiš» (1767−1776, vižpalaine, videnz' pästand 1789, angl. An Inquiry into the Nature and Causes of the Wealth of Nations). Adam Smitan «torgusen nägumatoi käzi»-virkand tegihe paksus kävutadud aforizmaks: hot' edheotajad napridas egoistižikš sada ližad täutten kulutajiden tarbhaižusid, ka todesižikš se vedab kaikid änikoičendale.
Adam Smit oli tundmusiš elänuzidenke Glazgos Devid Jumanke (filosof), Džozef Blekanke (edelmatkai himijas), Džeims Uattanke (melestegii-mehanikantedomez'), Robert Foulisanke (pästandkodin pämez', dizainer), pagiži šotlandijalaižidenke edheotajidenke, kudambad ühtniba Anglijan torguindha kaiked mail'madme ühtenzoittud britanižen kunigahusen sädandan jäl'ghe vspäi 1707.
Personaline elo
[vajehta | vajehtada lähtetekst]Filosof eli naimatoman, jäi lapsetoman, navedi šotlandišt kul'turad.
Homaičendad
[vajehta | vajehtada lähtetekst]- ↑ Смит_Адам_//_[[:ru:Большая_советская_энциклопедия_(третье_издание)|Большая_советская_энциклопедия]]:_[в_30_т.]
_/_под_ред._[[:ru:Прохоров,_Александр_Михайлович|А. М. Прохорова]]_—_3-е_изд._—_ :_[[:ru:Большая_российская_энциклопедия_(издательство)|Советская_энциклопедия]],_1969.М.