5. LOTYNŲ KALBA B.S.
5.1. ISTORIJA
Lotynų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Kartu su oskų – umbrų kalbomis ji sudaro italikų šaką. Lotynų kalba iš pradžių buvo šnekama Lacijume (Latium) – Romoje ir jos apylinkėse. „Septynių kalvų“ miestas Roma, anot pačių romėnų padavimo, įkurtas 753 m. pr. Kr. Visą Apeninų pusiasalį Roma nukariavo III a. pr. Kr. Lotynų kalba, asimiliuodama kitas kalbas bei tarmes, pasidarė romėnų valstybine kalba. Išpuoselėta ir literatūrinių normų standartizuota rašto kalba (klasikinė lotynų kalba) jau I a. pr. Kr. gerokai skyrėsi nuo kasdieniniame gyvenime vartotos gyvosios lotynų kalbos, susiskaldžiusios tarmėmis. Žlugus Romos imperijai (476 m. po Kr.), liaudies lotynų kalbos tarmės ėmė formuotis į atskiras romanų kalbas (italų, ispanų, portugalų, prancūzų, rumunų, moldavų ir kt.).
5.2. REIKŠMĖ
Klasikine lotynų kalba sukurta antikinės literatūros klasika (Vergilijaus, Horacijaus, Ovidijaus kūriniai). Lotynų kalba – tarptautinių žodžių šaltinis (pvz.: egzaminas, klasė, konspektas, lingvistika, operacija, progresas, receptas, universitetas). Lotynų kalba – tarptautinė filologų, biologų ir medikų kalba. Ilgą laiką daugelio valstybių administracijos, tarptautinių santykių, oficialių dokumentų, mokyklų ir katalikų bažnyčios kalba buvo lotynų. Lotynų kalba savo kūrinius rašė Renesanso epochos humanistai (tarp jų ir Lietuvos). Liaudinė lotynų kalba davė pradžią romanų kalboms. Vilniaus universitete lotynų kalba ilgą laiką buvo dėstomoji kalba.
5.3. LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS
Ab uno disce omnes (Vergilius) – Iš vieno spręsk apie visus.
Amat victoria curam (Catullus) – Pergalė mėgsta triūsą.
Amicum moneas secreto, laudes palam – Draugą bark slapta, girk viešai.
Amicus certus in re incerta cernitur (Cicero) – Tikrą draugą pažinsi nelaimėje.
Amicus cognoscitur amore, more, ore, re – Draugas pažįstamas iš meilės, elgesio, žodžių, darbų.
Amicus Plato, sed magis amica veritas (Aristoteles) – Platonas draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė, t.y. tiesa brangesnė už viską.
Amicus optima vitae possesio – Draugas – didžiausias turtas gyvenime.
Amor omnia vincit (Vergilius) – Meilė viską nugali.
Ars longa, vita brevis (Hippocrates) – Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas, t.y. meno kūriniai gyvena ilgiau už kūrėjus.
Audiatur et altera pars (Seneca) – Tebūnie išklausyta ir antroji pusė.
Aut bene, aut nihil – Arba gerai, arba nieko.
Avaritia – scelerum mater – Gobšybė – nuodėmių motina.
Bis dat, qui cito dat (Publilius) – Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda.
Bonum initium est dimidium facti – Gera pradžia – pusė darbo.
Citato loco (C.l.) – Cituotoje vietoje.
Cognosce te ipsum – Pažink pats save.
Commune periculum concordiam parit – Bendras pavojus gimdo santaiką.
Conscientia – mille testes (Quintilianus) – Sąžinė – tūkstantis liudininkų.
Cuivis dolori remedium est patientia (Publilius) – Kantrybė – vaistas nuo visų skausmų.
Cupido atque ira pessimi consultores (Sallustius) – Aistra ir pyk-
tis – blogiausi patarėjai.
Disce, sed a doctis – Mokykis, bet iš mokytų.
Divide et impera! – Skaldyk ir valdyk!
Docendo discimus – Mokydami mokomės.
Dulce et decorum est pro patria mori (Horatius) – Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės.
Errare humanum est (Seneca) – Klysti yra žmogiška.
Est modus in rebus (Horatius) – Viskam yra saikas.
Et cetera (etc.) – Ir kita; ir taip toliau.
Ex lingua stulta veniunt incommoda multa – Kvailas liežuvis pridaro daug nepatogumų.
Ex malis eligere minima oportet (Cicero) – Iš blogybių reikia išsirinkti mažiausią.
Festina lente (Suetonius) – Skubėk lėtai.
Finis coronat opus – Pabaiga apvainikuoja darbą.
Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus – Taigi džiaukimės, kol jauni esame.
Historia est magistra vitae (Cicero) – Istorija yra gyvenimo mokytoja.
Homo non sibi soli natus est (Lucanus) – Žmogus yra gimćs ne tik sau vienam.
Ibi patria, ubi bene (Aristophanes) – Tėvynė ten, kur gera.
Id est (I.e.) – Tai yra; vadinasi.
Imago animi vultus est (Cicero) – Veidas – sielos atspindys.
Incognito – Slaptai.
In corpore – Visi (susirinko); visi drauge.
Lingua lapsa verum dicit – Suklupćs liežuvis pasako tiesą.
Litterarum radices amarae, fructus dulces (Cicero) – Mokslo šaknys karčios, vaisiai saldūs.
Manus manum lavat (Seneca) – Ranka ranką plauna.
Memento mori – Atsimink, kad mirsi.
Mens sana in corpore sano (Iuvenalis) – Sveikas protas sveikame kūne.
Modus vivendi – Gyvenimo būdas.
Natura abhorret vacuum – Gamta nekenčia tuštumos.
Nemo nascitur doctus – Niekas negimsta mokytas.
Nescit vox missa reverti (Horatius) – Pasakytas žodis nesugrįžta.
Nihil est ab omni parte beatum (Horatius) – Niekas nebūna visiškai laimingas.
Non licet – Neleistina, nepridera.
Non scholae, sed vitae discimus (Seneca) – Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui.
Nosce te ipsum! (Socrates) – Pažink pats save!
Nota bene! (N.B.) – Gerai įsidėmėk!
Novus rex, nova lex – Naujas karalius, naujas įstatymas.
Nulla regula sine exeptione (Cicero) – Nėra taisyklės be išimties.
Nunc aut nunquam – Dabar arba niekados.
Omne principium grave est – Kiekviena pradžia yra sunki.
O tempora, o mores! (Cicero) – Kas per laikai, kas per papročiai!
Per aspera ad astra (Seneca) – Per kančias į žvaigždes.
Persona non grata – Nepageidaujamas asmuo.
Plus minus – Maždaug.
Post scriptum (P.S.) – Po parašyto; prierašas pabaigus ir pasirašius laišką.
Pro et contra – Už ir prieš.
Potius sero quam nunquam (Livius) – Geriau vėliau negu niekad.
Quae nocent, docent – Kas kenkia, tas moko; iš klaidų mokomės.
Quod licet Iovi, non licet bovi (Seneca) – Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui; t.y. tas pats dalykas ne visiems pritinka.
Quot capita, tot sententiae (Terentius) – Kiek galvų, tiek nuomonių.
Rem tene, verba sequentur (Cato) – Žiūrėk reikalo esmės, o žodžiai patys ateis.
Repetitio est mater studiorum – Kartojimas yra mokymosi motina.
Salus publica suprema lex (Cicero) – Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas.
Salve! Salvete! – Sveikas! Sveiki!
Sic erat in fatis (Ovidius) – Taip buvo likimo lemta.
Sic itur ad astra (Vergilius) – Taip einama prie žvaigždžių, toks kelias į garbę.
Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk.
Si vis pacem, para bellum – Jei nori taikos, ruoškis karui.
Tempus vulnera sanat – Laikas gydo žaizdas.
Terra incognita – Nežinoma žemė; neištirta sritis; nesuprantamas dalykas.
Ubi lex, ibi poena – Kur įstatymas, ten ir bausmė.
Usus magister est optimus (Cicero) – Patirtis yra geriausias mokytojas.
Vanitas vanitatum – Tuštybių tuštybė.
Verba docent, exempla trahunt – Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia.
Veritatis oratio simplex est – Tiesos kalba paprasta.
Vox populi, vox dei (Seneca) – Liaudies balsas – dievo balsas.
5.4. GAUDEAMUS
Gaudeamus igitur, Taigi džiaukimės,
iuvenes dum sumus! kol esame jauni!
Post iucundam iuventutem, Po malonios jaunystės,
post molestam senectutem po sunkios senatvės
nos habebit humus. mus priglaus žemė.
Vita nostra brevis est, Mūsų gyvenimas yra trumpas,
brevi finietur. netrukus pasibaigs.
Venit mors velociter, Mirtis ateina greitai,
rapit nos atrociter, pagrobia mus žiauriai,
nemini parcetur. niekam nebus pasigailėjimo.
Vivant omnes virgines, Tegyvuoja visos merginos,
graciles, formosae! grakščios, dailios!
Vivant et mulieres Tegyvuoja ir moterys,
tenerae, amabiles, švelnios, mylinčios,
bonae, laboriosae! geros, darbščios!
Vivat academia! Tegyvuoja akademija!
Vivant professores! Tegyvuoja profesoriai!
Vivat membrum quodlibet! Tegyvuoja kiekvienas narys!
Vivant membra quaelibet! Tegyvuoja visi nariai!
Semper sint in flore! Visada teklesti!
Vivat et res publica Tegyvuoja ir respublika,
et qui illam regunt! ir kurie ją valdo!
Vivat nostra civitas, Tegyvuoja mūsų valstybė,