Rasos šventės šventimas Kernavėje – tradicinis renginys, kasmet pritraukiantis minią žmonių. Minėti ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties čia susirenka senų lietuviškų tradicijų puoselėtojai, smalsuoliai ir gerai praleisti laiką nusiteikę dalyviai.
Kernavės archeologiniame rezervate Rasos šventė rengiama kasmet. 1967 m. čia pirmą kartą surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš 14 a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais.
Į piliakalnių miestą Kernavę švęsti Rasos šventės pirmieji dalyviai traukė jau nuo vidurdienio, nes nuo pietų meto čia šurmuliavo amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo puoselėtojų mugė.
Vakare prasidėjo tradicinė Rasos šventė. Renginio pradžią pažymėjo apeiginių vartų atidarymas, turintis ir simbolinę reikšmę – tradiciškai kiekvienas praeidamas pro vartus turėdavo nusiprausti, simboliškai apsivalyti.
Vėliau šventės programoje – apeiginiai rateliai, žaidimai, folkloro ansamblių pasirodymai ant Pilies kalno, saulės palydėjimas su ją pagerbiančiomis, specialiomis dainomis. Saulei nusileidus ant Aukuro kalno piliakalnio tradiciškai įplieskiamas aukuras, o artėjant vidurnakčiui suliepsnoja didysis Joninių laužas.
Svarbi šių metų šventės dalis – vainikų plukdymas Neries upe, šokiai ir dainos ligi ryto, šokinėjimas per laužą, saulės pasitikimas ir tradicinis jaunystės bei grožio ritualas – prausimasis rytine rasa ant Mindaugo sosto piliakalnio ir Pajautos slėnyje. Magijos šventei kasmet suteikia burtai ir aibė kitų linksmybių.
Šventės akimirkos – nuotraukų galerijoje.
