Gyvenimo įgūdžių programa vis dar kaitina politikų aistras. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina savivaldybių merus nesikišti į pedagogų darbą, kai kuriuose miestuose vis dėlto imtasi minėtos programos revizijos. Aiškėja, kad savivaldybėse į jau prasidėjusias pamokas žvelgiama nevienodai: kai kur numatytos temos neatrodo naujos, kai kur prabilta apie tam tikrų dalykų atsisakymą. Kol politikai dėl programos laužo ietis, moksleiviai jiems skiria kritikos strėlių – elgiamasi neatsakingai.
Jau kurį laiką Lietuvoje netyla kalbos apie nuo šių metų mokykloje atsiradusią Gyvenimo įgūdžių programą.
Naujovė jau spėjo sulaukti pasipriešinimo ir apaugti įvairiais gandais. Vienos ryškiausiai linksniuojamų temų – lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų, oralinis seksas, kontraceptinių priemonių gaminimo būdai. Programos rengėjai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dalį nepagrįstų dalykų apie programą paneigė.
Kai kurie merai suskubo skelbti, kad jų savivaldybėse veikiančiose mokyklose pamokų apie aistrų sukėlusius dalykus nebus. Apie tai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose jau kiek anksčiau prabilo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Šilalės rajono meras Tadas Barkus. Nepritarimą programai yra išreiškęs ir stabdyti jos diegimą skatino Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.
Nutarė pradėti nuo kitų temų
„Mes buvome susitikę su švietimo įstaigų vadovais ir diskutavome apie šiuos dalykus – vienos lyties santuokas, barjerinę plėvelę. Tai priėjome prie bendros pozicijos, kad yra daug dalykų, ką toje įgūdžių programoje galima dėstyti, ir kiekvienas vadovas pasisakė, kad jie tikrai pradės dėstyti nuo kitų dalykų – šiaip apie įgūdžius, narkotikų žalą, elektroninių cigarečių žalą, civilinę saugą. Tikrai turime apie ką kalbėti“, – apie tai, kaip programa bus įgyvendinama Šilalės rajone, LRT.lt aiškino T. Bartkus.
Susitikime, pasak pašnekovo, diskutuota ir apie tam tikrus galimus klausimus, kuriuos moksleiviai, jau girdėję nemažai informacijos viešojoje erdvėje, gali užduoti pedagogams. Anot mero, mokyklų vadovai patikino, kad vaikus ugdantys specialistai yra kompetentingi ir pasirengę visiems klausimams, tad susitvarkys, „kad nebūtų diskusijų apie šituos dalykus“.
Tiesa, T. Bartkus teigė, kad minėti ir labiausiai aptariami dalykai nėra įtraukti į pačią programą, o tiesiog yra nurodyti vienoje iš mokytojams rekomenduotų papildomų priemonių.
Vis dėlto kalbų apie tai, kad naujoji programa vaikus mokys namuose gamintis kontraceptines priemones ir pan., T. Bartkus nėra linkęs vertinti kaip dezinformacijos.
„Aš vertinu, kad nebūna ugnies be dūmų. Ir pati ministerija, ir paskui klausiausi per LRT žinias, kur buvo pasakyta, kad šitos rekomendacijos, kurios atgulė į šios programos dėstomąjį dalyką kaip rekomendacijos mokytojams, buvo skirtos jaunuoliams, kurie yra dienos centrų lankytojai, ir pažeidžiamam jaunimui. Ne tam turėjo būti skirta. Kaip tai atsirado šioje programoje, tik ministerija gali atsakyti“, – dėstė meras.
Pasak pašnekovo, tokios žinios esą reikalingos ne kiekvienam mokiniui.
„Aš esu tos pozicijos, kad jeigu yra poreikis jaunimui žinoti apie vienalytes santuokas ir t. t., nereikia to mokykloje dėstyti. Ir taip puikiai sužinos patys iš interneto ir t. t.“, – aiškino T. Bartkus.
Jis taip pat tvirtino, kad per susitikimą su švietimo atstovais nebuvo kišamasi į pedagogų darbą, o buvo diskutuojama, siekiama išgirsti mokyklų vadovų nuomonę apie tai.
Klaipėdoje naujovė įtarimų nekelia
Neseniai pasitarimas dėl Gyvenimo įgūdžių programos įgyvendinimo surengtas ir Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Tiesa, bent kol kas Klaipėdos miesto valdžia, kaip ir Šilalės rajono meras, tvirtina niekaip nesikišiantys į naująsias pamokas, o pasitarimas esą buvo surengtas siekiant išgirsti mokyklų vadovų ir kitų švietimo srities atstovų nuomones apie programą bei atsakymus į viešumoje sklandančius klausimus.
„Tas aptarimas buvo reikalingas dėl to, kad naujas dalykas yra pradedamas ir palaipsniui įgyvendinama ta Gyvenimo įgūdžių programa, matant diskusijas viešojoje erdvėje, sklindant tam tikrai dezinformacijai ir gaunant vieną kitą užklausą, kurių mes iš tikrųjų gauname labai nedaug. Norėjosi sužinoti, kokia apskritai yra situacija mokyklose ir ar tikrai yra dėl ko baimintis“, – dėstė Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė.
Anot Klaipėdos mero pavaduotojos, miesto ugdymo įstaigos sklandžiai įgyvendina naująją programą, rengia viešas konsultacijas ir pan.
Susitikime buvo peržvelgtos Gyvenimo įgūdžių programoje numatytos temos įvairių klasių moksleiviams ir konstatuota, kad tos pačios temos vaikams buvo pristatomos ir anksčiau, bet buvo integruotos į kitų dalykų pamokas.
„Tai nėra naujovė, o tiesiog atskira pamoka. Peržiūrėjus temas matyti, kad jos yra visiškai gyvenimiškos, normalios. Nuo tolerancijos iki prekybos žmonėmis atpažinimo ar kitų smurto grėsmių identifikavimo. Apie tuos dalykus reikia kalbėti ir ne tik per tas pamokas. Toks buvo pasitikrinimas, ar mūsų mokyklos pasirengusios, ar sklindanti bauginanti informacija yra pagrįsta, ar ne. Tai jokių baimių neturime. Mokytojai yra pasiruošę ir mato tik pliusus“, – aiškino V. Raugelė.
Gyvenimo įgūdžių programoje numatytas pamokas, pasak pašnekovės, Klaipėdos mokyklose ves įvairių sričių specialistai – psichologai, socialiniai pedagogai, etikos, biologijos mokytojai ir pan.
Ministerija: politikai neturėtų kištis
Nors kai kurie politikai viešai kalba, kas jų savivaldybėse bus dėstoma ir ko šiukštu neįleis į mokyklas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) primena, kad naujoji programa yra privaloma ir savivaldybės savo ruožtu jos atsisakyti negali.
„Pamokos turi vykti, temų eiliškumą ir konkretų turinį mokytojai sudaro savo nuožiūra, atsižvelgdami į mokinių poreikius. Politikai neturėtų kištis į mokytojo darbą nei dėl šio mokomojo dalyko, nei dėl kitų“, – LRT.lt teigė ministerijos atstovai.
Ministerija kol kas nėra sulaukusi klausimų iš savivaldybių dėl programos keitimo, bet teikia konsultacijas apie ją.
„Svarbu pabrėžti, kad programa yra gairės mokytojui, o ne griežta instrukcija. Mokytojas turi daug laisvės kurti pamokos turinį, kuris geriausiai atitiktų mokinių poreikius“, – dėstė ŠMSM.
Taip pat akcentuojama, kad dalis dalykų moksleiviams buvo dėstomi ir anksčiau.
„Gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas labai aktualias mokiniams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko“, – dėstoma LRT.lt ŠMSM perduotame komentare.
Primenama, kad žmogaus sauga kaip atskiras dalykas jau buvo įgyvendinama 5, 8, 10 klasėse. Integruotai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. turėjo būti įgyvendinamos nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo arba prevencinės programos. Taip pat dėstytos sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temos.
Taigi, nors dalykai mokiniams ir nėra naujiena, programa spėjo tapti dezinformacijos objektu ir, kaip pastebi ŠMSM, atsirado politikų, kurie užkibo ant šio kabliuko.
„Labai gaila, kad ir kai kurie merai tapo dezinformacijos aukomis ir nepasigilino, kas yra Gyvenimo įgūdžių programa, ko ir kokiose klasėse bus mokoma. Svarbiausias šios pamokos tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą. Tai socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimas. O lytiškumo ugdymas – tik viena iš daugelio temų ir nebus mokoma nieko panašaus, apie ką plačiai skelbė siekiantys kurstyti tėvų paniką“, – akcentavo ministerijos atstovai.
Moksleiviai kritikuoja ne programą, o politikus
Kol Gyvenimo įgūdžių programa kaitina politikų aistras ir nesutarimus, o ministerija bando paneigti pasklidusią dezinformaciją, moksleiviams jokių klausimų dėl jų tvarkaraščiuose atsiradusių naujų pamokų nekyla.
„Moksleiviams kyla klausimų, kodėl čia visiems kyla klausimų, kai mes visą procesą sprendžiame dėl Gyvenimo įgūdžių programos ir kaip konkrečiai tas kompetencijas perteikti jauniems žmonėms tik dabar, kai artėja rinkimai. Mes, kaip nevyriausybinė organizacija, atstovaujanti moksleiviams ir moksleivių balsui, darbo grupėse su ministerija dalyvavome nuo 2016 m.“, – sakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.
Šiuo metu Lietuvos moksleivių sąjunga vienija daugiau nei 400 narių iš visos Lietuvos savivaldybių ir jau senokai buvo išreiškusi poziciją, kad jaunuoliai nebuvo patenkinti Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos kokybe. Jai, anot moksleivių, buvo skiriama per mažai dėmesio, finansų, vyko per mažai pamokų ir ne visos jos buvo kokybiškos.
Dabartinę Gyvenimo įgūdžių programą moksleiviai vertina kaip žingsnį į priekį.
„Ji išėjo, mūsų vertinimu, tokia, kad jai vis dar yra skiriama per mažai dėmesio, per mažai laiko, per mažai finansavimo, bet ji jau yra žingsnis į priekį nuo SLURŠ, kuri buvo rekomendacinio pobūdžio ir dabar jau tikrai visi moksleiviai gaus jau bent ką nors iš gyvenimo įgūdžių, kad galėtų gauti tą brandą, kuri ateina su brandos atestatu“, – dėstė J. Trumpa.
Anot jo, paskleistą dezinformaciją apie jau prasidėjusią programą Lietuvos moksleivių sąjunga vertina kaip neatsakingą poelgį.
„Neatsakinga yra galvoti, kad mes tą programą galime perkelti, stabdyti, dalį jos iškirpti, išmesti, diskredituoti mokytojus, kad jie yra nepasiruošę ar ateis ir dėstys bet ką ir bet kaip, nebūdami pasiruošę“, – sakė Lietuvos moksleivių vedlys.
J. Trumpos teigimu, nemažai emocingai apie programą kalbančiųjų, panašu, nebuvo įsigilinę į programą, akcentuojama, kad kelti klausimus ir diskutuoti apie programos turinį vieta ir laikas buvo minėtose darbo grupėse.
„Klausimas, ar tie dalykai yra įvardyti pačioje programoje ir kiek yra atsakinga iš politikų pusės nepasidomėjus, nepasigilinus eiti ir komunikuoti tokius dalykus kaip faktus. Politiką mes, kaip moksleiviai, suvokiame ne tik kaip žmogų, kuris iškelia problemą, bet ir kaip tą, kuris formuoja visuomenės nuomonę ir yra atsakingas už bent jau elementarų susitarimų laikymąsi visuomenėje“, – pabrėžė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas.
