Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pedagogų streiko išvakarėse skelbia, kad su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasiektas susitarimas dėl jų keltų reikalavimų. Su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ sutarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
„Su keturiomis iš penkių profsąjungų pasiekėme susitarimą ir toliau judėsime link sutarties pasirašymo. Visos pusės žengė žingsnius konstruktyvaus sprendimo link, už tai esu dėkingas.
Vienintelei iš derybų pasitraukusiai ir streiką pradedančiai profsąjungai sudarysime visas galimybes lygiavertiškai konstruktyviai išspręsti susidariusią situaciją: oficialiai pateiksime ministerijos pasiūlymą, pakviesime jį įvertinti, pasirašyti atnaujintą sutartį ir tokiu būdu užtikrinti tai, ko ir streikuoti nusprendę mokytojai, ir mes siekiame – kad vaikai galėtų nepertraukiamai mokytis, nes tai visų mūsų prioritetas ir vaikų konstitucinė teisė“, - po derybų sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Esminis pakeitimas susijęs su ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokesčio didinimu: atnaujintos sutarties projekte užfiksuota, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc. Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.
„Kaip žinote, pasiūlėme beprecedentį lėšų kiekį iš Vyriausybės darbo užmokesčiui kelti. Tai yra, kitiems metams – 343 mln. eurų. Tai suteikia galimybę nuo metų pradžios tiek mokytojams, tiek dėstytojams kelti algas 10 proc.“, - po derybų sakė ministras G. Jakštas.
Siekiama įgyvendinti politinių partijų susitarimo tikslą, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Ministras pabrėžė, kad galimybių daugiau kelti algas mokytojams Vyriausybė neturi, tad jis pasidžiaugė, kad su tokiu pasiūlymu sutiko į derybas stojusios profesinės sąjungos. G. Jakštas vylėsi, kad pavyks sutarti ir su penktąja profesine sąjunga – Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga, kuri nuo penktadienio pradeda streiką.
„Jei galėčiau prispausdinti pinigų, kiek visi nori, padaryčiau tai, bet turime atsižvelgti į valstybės galimybes“, – sakė G. Jakštas.
Ministras išsakė viltį, kad tai supras ir penktoji profesinė sąjunga. Jis sakė, kad LŠDPS reikalavimai neįveikiami valstybei.
Kaip sakė G. Jakštas, iki kitų metų gegužės bus parengtas planas, kaip bus didinamas pedagogų darbo užmokestis ir po 2024 m. iki 2028 m.
Taip pat suplanuota atlikti analizę, kaip taikoma nuostata pradinio ugdymo mokytojams formuoti etatą, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų ir pateikti pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.
Bus griežtinamas reguliavimas, kad savivaldybės iš ministerijos nebegautų valstybės dotacijų per didelėms klasėms. Bus parengtas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pakeitimas, pagal kurį tais atvejais, kai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, būtų įtvirtinta galimybė mažinti savivaldybei skirtas mokymo lėšas.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atveju - savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5-12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.
Bus skiriamos lėšos ir mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, darbo užmokesčiui padidinti: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 10 procentų, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 18,7 procento. 2024 m. pabaigoje mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys ne mažiau kaip 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kaip kad numatyta politinių partijų susitarime dėl švietimo.
Atnaujinta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis tarp ministerijos ir profesinių sąjungų bus pasirašyta artimiausiu metu.
Savo ruožtu A. Navicko profsąjunga su siūlymais nesutinka, ji reikalauja atlyginimus didinti 20 proc. nuo rugsėjo, o nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.
Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.
