Pasitraukus švietimo ministrui, buvo neatsakinga į jo vietą skirti kitai ministerijai vadovaujančią Moniką Navickienę, sako vyriausioji prezidento Gitano Nausėdos patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė.
„Manau, kad abi ministerijos yra svarbios ir abi sritys yra strategiškai svarbios, dėl to neatsakinga yra tai, kad šiuo metu ant dviejų kėdžių sėdi vienas žmogus“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J. Karpavičienė.
Jos teigimu, M. Navickienei stojus už švietimo sistemos vairo, gali nukentėti darbai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM).
„SADM irgi yra darbų. Tokia rokiruotė nebūtų pats geriausia sprendimas, reikia dirbti darbus ir SADM“, – kalbėjo J. Karpavičienė.
Pasak prezidento patarėjos, G. Nausėda vis dar laukia kol premjerė Ingrida Šimonytė pateiks galimas kandidatūras į švietimo ministrus.
ELTA primena, kad premjerė I. Šimonytė praėjusią savaitę nurodė, jog kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kai dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Anot I. Šimonytės, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam G. Jakštui nėra ieškoma.
Pastarasis pareigas paliko kilus nesklandumas dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų. Laikinai vadovauti ŠMSM pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
J. Karpavičienė nemano, kad iki 2025 metų mokytojo profesija tarps prestižine: deja, nepavyks pasiekti šio tikslo
J. Karpavičienė pripažįsta, kad greičiausiai jau nebepavyks pasiekti iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ iškelto tikslo, kad iki kitų metų mokytojo profesija taptų prestižine.
„Daug kalbama apie prestižinę mokytojo profesiją ir netgi yra tam tikros rizikos, kad ji taps tokia devalvuota, ko labiausiai ir nesinorėtų. Deja, turbūt reikia pripažinti, kad nepavyks pasiekti šito užsibrėžto tikslo“, – „Žinių radijui“ teigė J. Karpavičienė, pažymėdama, kad prezidentas Gitanas Nausėda visą savo kadenciją akcentavo, kad mokytojo profesijos prestižo svarbą.
„Prezidentas visą laiką tai pabrėžė, ypatingai keliaudamas po regionus, ypatingai bendraudamas su savivaldybėmis, nes, kaip žinia, savivaldybės vykdo tą savarankišką švietimo funkciją. Nuolat pabrėžiama ir atkreipiamas dėmesys, kad reikia ieškoti būdų, kaip spręsti mokytojų trūkumo klausimą“, – sakė J. Karpavičienė.
„Bet pagrindiniai sprendimai vis dėlto turi būti priimami nacionaliniu lygmeniu, kalbant kompleksiškai apie mokytojų parengimo visą sistemą“, – pridūrė ji.
J. Karpavičienė taip pat pabrėžia, kad norint, jog mokytojo profesija tarptų prestižine, būtina didinti ir pedagogų darbo užmokestį.
„Tai reikia priminti, kad Vyriausybės pažadas, jog iki šių metų rugsėjo 1 d. mokytojų darbo užmokestis turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, jis privalo būti išlaikytas, pasiektas ir atitinkamai galvojama, kad ateityje, jau po 2024 metų ta 130 proc. kartelė bus išlaikoma ir toliau“, – sakė ji.
Prezidento patarėja akcentuoja, kad siekiant šio tikslo taip pat labai svarbu gerinti mokytojų darbo sąlygas bei keisti visuomenės požiūrį į pedagogo profesiją.
„Manau, kad mes stokojame tokio nacionalinio lygmens komunikacinės kampanijos, pabrėžiant, kad mokytojo profesija iš tikrųjų yra ypatinga, ją gali dirbti žmogus iš pašaukimo ir jo veikla, mokytojo profesija yra nepaprastai svarbi“, – svarstė J. Karpavičienė.
ELTA primena, kad „Idėja Lietuvai“ iniciatyva prasidėjo dar 2017 m. rudenį ir kvietė visuomenę teikti idėjas, kaip kurti klestinčią valstybę ateities kartoms.
Viena idėjų – tikslas mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025 m.
