Hilke Plassmann ir jos kolegos iš Paryžiaus smegenų instituto ir Bonos universiteto įrodė, kad žarnyno mikrobiotos pokyčiai gali turėti įtakos mūsų teisingumo jausmui ir tam, kaip elgiamės su kitais žmonėmis, skelbia Amerikos chemikų draugija.
Žarnyno mikrobiota, t. y. visos mūsų virškinamajame trakte gyvenančios bakterijos, virusai ir grybeliai, vaidina svarbų vaidmenį mūsų organizme. Naujausiuose tyrimuose pabrėžiama jos įtaka kognityviniams gebėjimams, stresui, nerimui, depresijos simptomams ir elgesiui.
Norėdama nustatyti, ar žmogaus žarnyno mikrobiotos sudėtis gali turėti įtakos sprendimų priėmimui socialinėje aplinkoje, mokslininkė ir jos kolegos naudojo elgsenos testus, įskaitant garsųjį „ultimatumo žaidimą“, kai vienam žaidėjui duodama pinigų suma, kurią jis turi pasidalinti (sąžiningai arba nesąžiningai) su kitu žaidėju, galinčiu atsisakyti pasiūlymo, jei mano, kad jam siūloma suma yra nepakankama. Tokiu atveju nė vienas iš žaidėjų negauna pinigų.
Pinigų sumos atsisakymas atitinka tai, ką vadiname „altruistine bausme“, t. y. impulsui bausti kitus, kai situacija suvokiama kaip nesąžininga. Antrajam žaidėjui lygybės atkūrimas (niekas negauna pinigų) kartais atrodo svarbesnis už atlygį. Ultimatumo žaidimas dažnai naudojamas kaip eksperimentinis būdas įvertinti jautrumą teisingumui.
Tyrėjai pasitelkė 101 savanorį. Septynias savaites 51 iš jų vartojo maisto papildus su probiotikais (naudingomis bakterijomis) ir prebiotikais (bakterijų maistinėmis medžiagomis), o likę 50 – placebą. Visi jie dalyvavo dviejuose ultimatumo žaidimo raunduose – papildų vartojimo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
Tyrimo rezultatai rodo, kad besibaigiant septynioms savaitėms papildų gavusi grupė buvo daug labiau linkusi atmesti nelygius pasiūlymus, net jei nelygybė buvo nežymi. Tuo tarpu placebo grupė elgėsi panašiai ir pirmojo, ir antrojo žaidimo raundo metu.
Be to, elgesio pokyčius papildų grupėje lydėjo ir biologiniai pokyčiai: dalyvių, kurių žarnyno floroje vyraujančių dviejų tipų bakterijų (Firmicutes ir Bacteroidetes) pusiausvyra tyrimo pradžioje buvo labiausiai sutrikusi, žarnyno mikrobiotos sudėtis, pradėjus vartoti papildus, pasikeitė ryškiausiai. Be to, tyrimų metu jie demonstravo didžiausią jautrumą teisingumui.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad po septynias savaites trukusios intervencijos smarkiai sumažėjo dopamino pirmtako tirozino kiekis šių tyrimo dalyvių organizme. Pirmą kartą buvo atskleistas priežastinis mechanizmas – žarnyno mikrobiotos sudėtis gali daryti įtaką socialiniam elgesiui per dopamino – smegenų atlygio mechanizmuose dalyvaujančio neuromediatoriaus – pirmtakus.
„Dar per anksti teigti, kad dėl žarnyno bakterijų galime būti mažiau racionalūs ir labiau imlūs socialiniams dalykams, – reziumuoja H. Plassmann. – Tačiau mūsų gautos išvados paaiškina, į kokius biologinius mechanizmus turime atkreipti dėmesį. Perspektyva per mitybą moduliuojant žarnyno mikrobiotą teigiamai paveikti sprendimų priėmimą atrodo pakankamai žavi. Turime labai atidžiai ištirti šį kelią.“
Tyrimas čia.
