Svoboda | Graniru | BBC Russia | Golosameriki | Facebook

Naujienų srautas

Pasaulyje2024.05.25 21:20

Naujas Rusijos puolimas ištempė Ukrainos pajėgas galbūt iki kritinės ribos

00:00
|
00:00
00:00

Ukrainos civiliai evakuoti iš pasienio su Rusija regionų. Svarbiam Rytų–Vakarų greitkeliui Donecko srities rytuose kyla grėsmė dėl artėjančių Rusijos pajėgų. Kaimą, kurį Ukraina atsiėmė per praėjusių metų kontrpuolimą, netrukus vėl kontroliuos rusai. Ukrainos prezidentas atšaukia visas užsienio keliones. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Šiomis dienomis iš mūšio lauko Ukrainoje mus pasiekia niūrios žinios: Rusija žengia į priekį. Ukrainiečiai sunkiai išlaiko savo pozicijas, o neretai tiesiog atsitraukia.

Keliose vietose palei 1100 km ilgio fronto liniją Ukrainos pajėgos patyrė didelį spaudimą dar prieš praėjusią savaitę Rusijai pradedant vietinį puolimą į šiaurę nuo antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo. Kariai įžengė į „pilkąją zoną“ – Ukrainos teritoriją, kurios visiškai nekontroliuoja nei Ukrainos, nei Rusijos pajėgos. Gegužės 16 d. Rusijos daliniai, panašu, užėmė maždaug už 5 km nuo sienos esantį Vovčansko miestą, dėl kurio vyko įnirtingiausi mūšiai šiaurėje.

Kai kuriais skaičiavimais, pastaraisiais mėnesiais Ukrainos kariai atidavė daugiau teritorijos nei pirmaisiais mėnesiais po plataus masto Rusijos invazijos 2022 m. vasarį.

Tačiau Vakarų kariuomenės pareigūnai rimtai nevertina Rusijos galimybių pasiekti platesnį proveržį.

„Jie neturi nei įgūdžių, nei gebėjimų tai daryti – veikti tokiu mastu, kuris būtinas, siekiant išnaudoti bet kokį proveržį strateginiam pranašumui įgyti, – gegužės 17 d. sakė JAV kariuomenės generolas Christopheris Cavoli. – Jie pajėgūs stumtis į priekį vietinės reikšmės susirėmimuose ir neretai jie tai daro.“

Vis dėlto nekyla abejonių, kad išsekusios, gyvosios jėgos ir ginklų stokojančios ukrainiečių pajėgos susiduria su tokiais sunkumais, su kokiais turbūt nebuvo susidūrusios nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų.

„Išskleidusi Ukrainos pajėgas plačiu frontu, Rusija išsprendė kai kurias problemas, kylančias dėl nepakankamo karių paruošimo ir apmokymo, – šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigė Karališkojo jungtinių tarnybų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Jackas Watlingas. – Matome, kad atnaujindama Charkivo puolimą Rusija pradėjo pirmuosius planuojamo vasaros puolimo etapus.“

Štai kokia šiuo metu padėtis mūšio lauke Ukrainoje.

Kas šiuo metu vyksta?

Po to, kai praėjusių metų pabaigoje daug vilčių teikęs Ukrainos kontrpuolimas išsisėmė, abi pusės nusprendė persigrupuoti ir papildyti atsargas, ruošdamosi kitiems dideliems susirėmimams. Tačiau Rusija perėmė iniciatyvą ir įsiveržė į pramoninį Avdijivkos miestą, iš kurio Ukraina galėjo kelti grėsmę Doneckui – šalies pietryčiuose esančiam Rusijos kontroliuojamam regioniniam administraciniam centrui. Vasarį miestas galutinai atiteko rusams.

Praėjusį mėnesį Rusijos kariai pasinaudojo Ukrainos karių rotacija (kai kuriais duomenimis, ji buvo nesėkminga), prasiveržė į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos ir užėmė Očeretynės kaimą. Po truputį judėdamos į šiaurę ir šiaurės vakarus, Rusijos pajėgos priartėjo prie N32 greitkelio, einančio nuo Pokrovsko į šiaurės rytus iki Kostiantynivkos geležinkelio mazgo.

Į rytus nuo Kostiantynivkos yra Časiv Jaras – kaimas aukštumoje, kurį rusai siekia užimti.

Ukrainos pajėgoms iki šiol pavyko atremti šias pastangas, iš dalies vietoje gynybinės linijos pasinaudojant šį rytinį rajoną kertančiu vandens kanalu. 26-osios atskirosios mechanizuotosios brigados atstovas spaudai kapitonas Olehas Kalašnikovas „Current Time“ sakė, kad miesto šturmui Rusija metė iki 25 000 karių, įskaitant elitinius desantininkų dalinius.

Užėmusi Časiv Jarą, Rusija galėtų kelti grėsmę Kostiantynivkai ir joje esančiam geležinkelio bei automobilių kelių mazgui, užtikrinančiam ukrainiečių pajėgų aprūpinimą. Tai atvertų rusams duris į šiaurėje esantį Kramatorską ir Slovjanską – daug gyventojų turinčius miestus ir Ukrainos kariuomenės atsargų redutus.

Tuo tarpu gegužės 10 d. Rusijos pėstininkai kirto sieną į šiaurę ir šiaurės rytus nuo Charkivo, puolė dviejose skirtingose vietose, užėmė kelias nedideles gyvenvietes ir atidarė naują frontą. Intensyviausiai apšaudytas Vovčansko kaimas, todėl gelbėtojai buvo priversti skubiai evakuoti civilius gyventojus.

Ukrainos generalinio štabo teigimu, ukrainiečių pajėgos nustūmė dalį rusų dalinių. Tačiau gegužės 14 d. pranešta, kad kariai „juda į palankesnes pozicijas“ netoli Vovčansko ir Lukjancų, o tai leidžia manyti, kad Ukrainos kariuomenė atsitraukia.

Dar po dviejų dienų pareigūnai paskelbė, kad Ukrainos kariai pasitraukia į „palankesnes pozicijas“ netoli Kupjansko – miesto į rytus nuo Charkivo, pastaraisiais mėnesiais patyrusio nemenką Rusijos spaudimą.

Vyriausiasis šalies kariuomenės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis sakė, kad padėtis „smarkiai pablogėjo“. „Suprantame, kad mūsų laukia sunkūs mūšiai ir kad priešas tam ruošiasi“, – gegužės 17 d. sakė jis. Apie sudėtingą situaciją liudija ir tai, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis atidėjo keliones į užsienį ir diena anksčiau apsilankė Charkive. Be to, jis atleido už Charkivo frontą atsakingą Ukrainos karo vadą.

Už šimtų kilometrų į pietvakarius, Zaporižios regione, Rusijos pajėgos teigė atkovojusios Robotynę – vieną iš kelių kaimų, kuriuos Ukrainai pavyko užimti kontrpuolimo metu. Ukrainos pareigūnai šį pareiškimą paneigė, tačiau, jei kaimas iš tiesų atiteks rusams, jo praradimas bus simbolinis smūgis.

„Šiuo metu padėtis mūšio lauke Ukrainoje yra sudėtinga“, – praėjusią savaitę sakė Pentagono atstovas spaudai JAV generolas majoras Patas Ryderis.

„Rusai pasinaudojo situacija mūšio lauke ir bando žengti į priekį, – teigė jis. – Nors ir nežymi, jų pažanga iš tiesų kelia nerimą.“

Kodėl tai vyksta?

Vertinant iš Ukrainos pusės, yra bent dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių ukrainiečių pajėgos atsidūrė tokioje situacijoje.

Pirma, kelis mėnesius trukusi JAV ginkluotės tiekimo pertrauka, atsiradusi dėl įstatymų leidėjų JAV Kongrese negebėjimo susitarti. Grupė respublikonų įstatymų leidėjų užblokavo 60 mlrd. dolerių vertės paketą, susiejusi jo priėmimą su esminiais JAV imigracijos ir sienų politikos pakeitimais.

Ukraina stengėsi neatsilikti nuo Rusijos pagal artilerijos ugnies intensyvumą, tačiau dėl mąžtančių atsargų netrukus teko mažinti apsukas, o Rusija išnaudojo didesnius savo pramonės pajėgumus. Analitikų teigimu, kai kuriose vietovėse pagal iššautų artilerijos sviedinių skaičių Rusija lenkė Ukrainą 10:1. Rusija taip pat panaudojo didelę žalą darančias vadinamąsias „sklandančias bombas“ – sunkius sprogstamuosius mechanizmus, kuriems papildomai įrengti sparnai ir palydovinė navigacija.

Balandžio 23 d. JAV Kongresas galiausiai patvirtino ginkluotės paketą, o Gynybos departamentas paskelbė apie priešlėktuvinės gynybos raketų, šaudmenų ir tiksliosios artilerijos sistemų siuntas.

Tačiau prireiks laiko ir logistinių pastangų, kad ginklai atsidurtų apkasuose įsitaisiusių šaulių ar pėstininkų rankose.

Ne mažiau svarbus ukrainiečių problemų paaiškinimas yra ir karių trūkumas. Rusai turi žymų gyvosios jėgos pranašumą, be to, Ukrainos kariai yra išsekę, o aukų skaičius sparčiai auga. Su panašiomis problemomis susiduria ir rusai, tačiau Rusija turi gerokai daugiau gyventojų, galinčių stoti į kariuomenės gretas, o jos valdžia sukūrė improvizuotą verbavimo sistemą, kurioje kaip masalas vyrams naudojami dideli atlyginimai ir patrauklios privilegijos.

J. Watlingas apskaičiavo, kad šiuo metu visuose frontuose Ukrainoje kovoja iki 510 000 rusų.

Ukrainai sunku prilygti šiam skaičiui, kyla problemų rotuojant karius ir išleidžiant juos atostogų. Vyriausybė vilkino mobilizacijos sistemos atnaujinimą – tai išryškėjo pernai rudenį, kai O. Syrskio pirmtakas, generolas Valerijus Zalužnas, viešai pakomentavo susidariusią situaciją leidiniui „The Economist“. Galiausiai V. Zalužnas buvo atstatydintas.

Praėjusį mėnesį buvo pasirašytas mobilizacijos reformų įstatymas. Tačiau, kaip ir ginkluotės atveju, prireiks laiko, kol nauji kariai bus apmokyti, aprūpinti reikiama ekipuote ir pasirengę vykti į frontą.

Charkivo srityje dislokuotas 516-ojo atskirojo specialiosios paskirties bataliono štabo seržantas Oleksandras Demčenka teigė, kad Rusijos prasiveržimas per sieną privertė vadus perdislokuoti mūšių dėl Avdijivkos išsekintus dalinius.

„Užuot ilsėjęsi ir atgavę jėgas, jie vėl priversti dalyvauti mūšiuose. Tai turės ir kitų pasekmių, nes ateityje Ukrainos vadovybė negalės panaudoti šių brigadų“, – savo pranešime teigė O. Demčenka, anksčiau dirbęs „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Ukrainos tarnyboje.

„Labai trūksta gyvosios jėgos, – aiškino jis. – Didelės problemos dėl amunicijos.“

Dar viena ukrainiečių problema susijusi su tuo, kad pareigūnai neskubėjo įrenginėti gynybinių tinklų probleminėse vietose. Ekspertų teigimu, ruošdamasi Rusijos spaudimui Avdijivkoje ir kitur, Ukraina turėjo jau prieš kelis mėnesius pradėti kasti tranšėjas, įrengti minų laukus ir pastatyti prieštankines užtvaras.

Kas bus toliau?

Viskas priklausys nuo to, kaip greitai Ukraina paruoš rezervą, perdislokuos patyrusius dalinius, stabilizuos fronto linijas ir sustiprins gynybą.

Pasak ekspertų, Charkivo puolimui mestos pajėgos nėra pakankamai didelės, kad užimtų miestą, kuriame prieš karą gyveno daugiau nei 1 mln. gyventojų.

„Tikėtina, kad jie naudojasi kiekybine dalinių ir personalo persvara, kad pratęstų aktyvią fronto liniją, taip ištempdami Ukrainos karius ir priversdami Ukrainą perkelti dalinius iš Donbaso“, – teigiama Ukrainos atsargos karininko vadovaujamos atvirojo kodo šaltinius analizuojančios organizacijos „Frontelligence Insight“ pranešime.

Ukraina jau pademonstravo naujai gautos JAV ginkluotės galimybes. Pranešama, kad gegužės 16 d. armijos taktinės raketų sistemos (ATACMS) buvo panaudotos Rusijos taikiniams okupuotame Kryme atakuoti. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad visos raketos buvo numuštos.

Tačiau lieka neaišku, ar to pakaks sustabdyti naują Rusijos puolimą. Ukrainos ir Vakarų analitikai prognozuoja, kad iki vasaros Rusija gali pradėti platesnio masto puolimą.

„Ukrainos perspektyvos pakankamai niūrios“, – savo analizėje teigė J. Watlingas.

„Tačiau jei Ukrainos sąjungininkai nedelsdami imsis veiksmų, kad papildytų Ukrainos šaudmenų atsargas, padės sukurti patikimą mokymų sistemą ir investuos į pramonę, kuri padėtų palaikyti ukrainiečių pastangas, Rusijos vasaros puolimas gali būti nuslopintas, o Ukrainai atsiras erdvės perimti iniciatyvą“, – svarstė jis.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi