Tai buvo viena svarbiausių JAV nusiginklavimo programų posovietiniu laikotarpiu – priversti Rusiją sumažinti itin prisodrinto urano kiekį, paversti jį elektrinių kuru ir parduoti jį Jungtinėms Valstijoms, taip išvengiant ginkluotei skirto urano patekimo į juodąją rinką ir, galbūt, į teroristų rankas.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Programa „Megatonos į megavatus“ buvo pristatoma kaip didžiulė sėkmė – didelis kiekis urano, kurio pakaktų maždaug 20 000 rusiškų kovinių galvučių, buvo paverstas kuru, iki šiol padedančiu aprūpinti energija amerikiečių namus ir įmones.
Tačiau neišvengta ir nepageidaujamo šalutinio poveikio – buvo sužlugdyta JAV urano sodrinimo pramonė, nepajėgusi konkuruoti su pigiu rusišku uranu. Šiuo metu 80 proc. viso Jungtinėse Valstijose, turinčiose daugiau veikiančių atominių elektrinių nei bet kuri kita šalis, naudojamo branduolinio kuro yra užsienietiškas; beveik trečdalis jo atgabenta iš Rusijos.
Nuo to laiko praėjo 30 metų ir JAV Vyriausybė bando ištaisyti bent dalį savo pačios padarytos žalos ir kartu stengiasi „nusausinti“ didžiulį Kremliaus karo su Ukraina finansavimo šaltinį.
Neseniai JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė įstatymą, draudžiantį importuoti iš Rusijos sodrintą uraną. Nepaisant Kongreso vilkinimo, šis teisės aktas sulaukė didelės abiejų partijų paramos.
„Šiuo naujuoju įstatymu atkuriama Amerikos lyderystė branduolinės energetikos sektoriuje, – gegužės 13 d. sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas. – Jis padės užtikrinti mūsų energetikos sektoriaus saugumą ateinančioms kartoms.“
Šiuo metu JAV įstatymų leidėjai rengia papildomus teisės aktus, kuriais išplečiamos Rusijos valstybinei branduolinei bendrovei „Rosatom“ taikomos sankcijos.
Ir nors paini su urano sodrinimu JAV susijusi situacija yra tik nedidelis šaukštas deguto sėkmingo projekto „Megatonos į megavatus“ medaus statinėje, ji apsunkino pastangas nutraukti svarbų Kremliaus finansavimo šaltinį.
„Tiek Vyriausybė, tiek pramonė, leidusios šiai itin svarbiai nacionalinei tiekimo grandinei sunykti, padarė nacionalinės reikšmės klaidą, – sakė JAV įsikūrusio Demokratijų gynimo fondo (angl. Foundation for Defense of Democracie) ginklų neplatinimo ekspertė Andrea Stricker. – Dėl dešimtmečius trukusio netinkamo valdymo šiandien esame atsidūrę tokioje nepalankioje situacijoje su bendrove „Rosatom“.
„Manau, kad be „Megatonų“ yra ir kitų priežasčių, tačiau tai neabejotinai leido giluminėms patologijoms pūliuoti, kol sodrinto urano tiekimas tęsėsi“, – sakė buvusi Los Alamoso nacionalinės laboratorijos branduolinės energetikos mokslininkė, šiuo metu rašanti populiarų tinklaraštį apie branduolinę politiką Cheryl Rofer.
„Jiems puikiai sekasi šioje srityje“
Žlugus Sovietų Sąjungai, buvo baiminamasi, kad branduolinės medžiagos gali būti pavogtos ir patekti į juodąją rinką. JAV administracijos prioritetu laikė apsisaugojimą nuo „bešeimininkių branduolinių medžiagų“.
Dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Masačiusetso technologijos instituto profesorius Thomas Neffas sukūrė planą, kaip paskatinti Rusiją praskiesti savo ginklams skirtą uraną ir paversti jį elektros jėgainių kuru – galiausiai 500 metrinių tonų, kurių pakaktų 20 000 kovinių galvučių, buvo modifikuotos ir jas įsigijo Jungtinės Valstijos.
Pigus kuras JAV reaktoriams, daugiau pinigų bankrutuojančiai Maskvai, mažiau medžiagų katastrofiškai pavojingiems ginklams.
„Sunaikinome 70 proc. sovietų arsenalo. Nežinau, ar tai galima laikyti nesėkme, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė Th. Neffas. – Mano nuomone, tai buvo daug svarbiau nei bet kuris kitas klausimas.“
Tačiau pigus rusiškas kuras sugriovė JAV urano sodrinimo pramonę, o kritikai teigė, kad JAV nebejaučia vidinio spaudimo plėtoti savo sodrinimo pajėgumus. 2013 m. buvo uždaryta paskutinė JAV priklausanti gamykla. Praėjusiais metais JAV pradėjo veikti anglų, olandų ir vokiečių korporacijai „Urenco“ priklausanti gamykla, kuri, įvedus rusiško urano draudimą, tikisi nemažos naudos.
„Būtų buvę gerai susiplanuoti iš anksto, ir galbūt kai kurie Energetikos departamento darbuotojai tai darė, tačiau Kongresas nebeturi patirties branduolinės energetikos srityje, o ir anksčiau niekada nebuvo vykdęs jokio ilgalaikio planavimo branduolinės energetikos srityje, tad kam pradėti dabar?“ – neslėpdama sarkazmo svarstė Ch. Rofer.
Rusijoje dėl konsolidacijos ir reformų 2007 m. buvo įkurta „Rosatom“, perėmusi urano sodrinimą civiliniais tikslais, ginklų kūrimą kariuomenei, rinkodarą ir elektrinių statybą visame pasaulyje.
Šios pramonės šakos duomenimis, 33 branduolinę energiją gaminančių šalių yra apie 440 reaktorių, kuriems branduolinį kurą tiekia „Rosatom“, be to, bendrovė yra urano sodrinimo lyderė pasaulyje. Remiantis Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinių paslaugų instituto skaičiavimais, 2023 m. branduolinę energiją gaminančios šalys iš Rusijos nusipirko sodrinto urano ir susijusių paslaugų už 2,7 mlrd. JAV dolerių.
„Jiems puikiai sekasi šioje srityje, – sakė Th. Neffas. – Jie, kaip ir prancūzai, greitai stato elektrines, reaktorius. JAV reguliavimo procesas yra toks ilgas, kad finansavimas žudo šalies branduolinę pramonę. JAV taip pat sunkiai sekasi parduoti reaktorius kitoms šalims.“
„Rosatom“, nurodžiusi, kad praėjusiais metais gavo 27,3 mlrd. JAV dolerių pajamų, neatsakė į klausimą, kokia jų dalis patenka į valstybės iždą.
Tačiau bendrovės pareiškime, kuriame JAV priimtas draudimas vadinamas „diskriminaciniu ir neorientuotu į rinką“, teigiama, kad jis pakenks pasaulinėms branduolinio kuro ir paslaugų rinkoms.
Rusija Jungtinėms Valstijoms yra didžiausia branduolinio kuro užsienio tiekėja. Paskaičiuota, kad JAV klientai bendrovei „Rosatom“ kasmet sumoka 1 mlrd. dolerių.
Ekspertų teigimu, nukentėjusios JAV urano sodrinimo programos buvo tik viena iš sričių, kurioms pakenkė JAV vadovavusių politikų padarytos klaidos, visų pirma negebėjimas sukurti savo technologijos.
Projektui „Megatonos į megavatus“ vadovavusi JAV bendrovė „Centrus Energy“ 2013 m. bankrutavo. Po reorganizavimo, gavusi Energetikos departamento pritarimą, ji ėmėsi kurti naujo tipo sodrinimo technologiją.
„Įmonė, kuriai patikėjome vykdyti „Megatonų“ sandorį, taip pat turėjo kurti naujas technologijas, – sakė Th. Neffas. – Tačiau ji buvo labiau suinteresuota pelnu, gautu brangiau parduodant rusišką uraną energijos tiekimo įmonėms, nei naujos sodrinimo technologijos kūrimu, ir to jai nepavyko padaryti.“
„Dėl šios nesėkmės kaltas ne „Megatonų“ sandoris, – sakė jis. – Veikiau tai buvo vidaus politikos nesėkmė. JAV vis dar neturi perspektyvios urano sodrinimo programos.“
„Centrus“ atstovė spaudai Lindsey Geisler neatsakė į klausimą apie ankstesnę bendrovės politiką, tačiau teigė, kad naujasis draudimas ir beveik 3 mlrd. dolerių federalinės investicijos padės „atkurti Amerikos vidaus branduolinio kuro tiekimo grandinę, o „Centrus“ yra puikiai pasirengusi vadovauti šiam procesui“.
JAV energetikos departamentas neatsakė į pateiktus klausimus.
Draudimas įsigalioja rugpjūtį, tačiau jame numatytas ketverių metų lengvatinis laikotarpis, per kurį, siekiant išvengti JAV elektros energijos rinkos destabilizavimo, šalies energijos tiekimo įmonės turės palaipsniui atsisakyti importo iš Rusijos.
Apskritai, kaip sakė A. Sticker, taip pat konsultavusi JAV įstatymų leidėjus dėl lygiagrečių teisės aktų, kuriais būtų išplėstos antrinės sankcijos bendrovei „Rosatom“ ir jos vadovams, draudimo taikymo sritis yra ribota. Tačiau, jos manymu, tai yra žingsnis teisinga linkme.
„Nemalonu, kad JAV energijos tiekimo įmonės daugiausia dėl ekonominių priežasčių ir toliau importuoja rusišką uraną, nors yra alternatyvių tiekėjų“, – sakė A. Stricker.
