Povandeniniai tyrinėjimai, kuriuose dalyvauja narai, yra sudėtingi ir brangūs, o šiuo metu pasaulyje naudojamų povandeninių autonominių dronų veikimo trukmė yra ribota. Anot mokslininkų, Klaipėdoje pristatyto drono prototipas žada didžiulį proveržį tokių tyrimų srityje, nes jis yra varomas elektra ir vandeniliu, todėl gali net 80 parų be pertraukos stebėti bei tyrinėti jūros ar uosto akvatorijos dugną.
Povandeninio drono prototipą ir jį lydintį autonominį laivą „Endurance“ kūrė tarptautinė mokslininkų komanda. Pasak ENDURUNS projekto mokslinio koordinatoriaus, Birmingemo universiteto profesoriaus Mayorkinos Papaelias, tokie povandeniniai autonominiai dronai yra vandenynų, jūrų ir uostų infrastruktūros tyrimų ateitis.
„Autonominis povandeninis laivas kartu su autonominiu jį lydinčiu laivu veikia išvien. Be to, šios sistemos valdymui užtenka vieno žmogaus, kuris juos gali valdyti nuotoliniu būdu. Taip yra sumažinamos veiklos sąnaudos. Abi priemonės varomos tiek elektra, tiek vandeniliu. Šios sistemos dar šią vasarą buvo išbandytos Venecijoje, Šiaurės Adrijos jūroje, o dabar išbandytos ir Klaipėdoje – šį jūrų uostą pasirinkome dėl ypatingos jo struktūros, daug nuosėdų turinčio dugno, specifinės aplinkos“, – sakė prof. Mayorkinos Papaelias.
Kaip veikia povandeninis bepilotis dronas? Mokslinių tyrimų metu dronas jūroje yra paleidžiamas iš pagalbinio laivo. Tyrimui pasibaigus autonominis dronas iš vandens gelmių grįžta atgal į jį lydintį laivą. Bepilotis pagalbinis laivas yra sukonstruotas gabenti droną ir perduoti duomenis į antžeminį centrą.
Pasak prof. M. Papaelias, šio povandeninio autonominio drono veikimą prailgina sumontuoti saulės baterijų moduliai jį lydinčiame autonominiam laive. Tai reiškia, kad ir paties povandeninio modulio baterijos gali būti pakrautos jam prisijungus prie jį lydinčio autonominio laivo.
„Vandenilis naudojamas tik tada, kai nėra galimybės naudoti elektros variklių. Įprastai tokiame autonominiame drone montuojamos daugiajuostis sonaras ir povandeninė vaizdo kamera. Šiais įrenginiais yra tyrinėjama pasirinkta jūros dugno teritorija ar po vandeniu esanti infrastruktūra“, – aiškino prof. M. Papaelias.
Kaip aiškino M. Papaelias, drono operatorius jį valdyti gali nuotoliniu būdu – net ir būdamas už tūkstančių kilometrų. Vienas didžiausių šio drono privalumų, tai galimybė po vandeniu išbūti ir duomenis rinkti iki 80 parų. Be to, povandeninis dronas turi ir taip vadinamą „juodają dėžę“.
Įvykus techniniam nesklandumui, gedimui ar susidūrus su kitu objektu, dronas į vandens paviršių išleidžia kapsulę su visais įrašytais duomenimis, o esamą lokaciją perduoda į valdymo centrą.
Pasak prof. M. Papaelias, Klaipėdoje pristatytas drono prototipas yra parodomasis modelis, kuris ateityje bus papildytas įvairiomis naujausiomis technologijomis, taip pat ir dirbtinio intelekto sistemomis.
Kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas, šio povandeninio drono bandymas Klaipėdos uostui yra įdomus dėl technologinių perspektyvų, ES finansavimo pritraukimo bei noro dalyvauti tarptautinėje mokslinėje erdvėje.
„Uoste visada yra reikalinga infrastruktūros, krantinių, dugno priežiūra, todėl Klaipėdos uostas nuolatos ieško galimybių bendradarbiauti, pritraukti į uostą ne tik finansavimą, bet ir žinių, patirties, supratimo, kas vyksta Europoje ir pasaulyje“, – teigė A. Latakas.
Nors šis povandeninis dronas yra prototipo stadijos, tikėtina, kad ateityje bus vystoma ir jo serijinė gamyba.
„Tačiau jau šiandien Klaipėdoje yra išbandomos inovatyviausios technologijos, galinčios tirti uosto dugną, atlikti batimetrinius matavimus, fiksuoti taršą ir kitus dalykus. Svarbu ir tai, kad šie įrenginiai yra varomi elektra ir vandeniliu, kuris dar visai neseniai buvo laikomas ateities degalais. Klaipėdos uoste, kur planuojame įgyvendinti vandenilio gamybos projektą, šie įrenginiai jau dabar užpildomi vandeniliu ir išbandomi“, – teigė A. Latakas.
Anot jo, toks dronas būtų naudingas Klaipėdos uosto akvatorijos tyrimams, dugno ir krantinių apžiūrai, tačiau jis turėtų būti mažesnis – apie 2-3 metrų ilgio. Dabartinio povandeninio drono ilgis – 6 metrai.
Povandeninį droną pagal technines specifikacijas kūrė Italijos kompanija „Graal Tech Srl“, projektą koordinavo Graikijos kompanija ALTUS-LSA. Drono prototipo projekto kaina – beveik 8 mln. eurų.
Pasak prof. M. Papaelias, pradėjus komercinę gamybą, viena tokio drono ir jį lydinčio laivo sistema, priklausomai nuo jame esančių įmontuotų technologijų, gali kainuoti apie 1,2-1,3 mln. eurų.
Autonominio drono prototipas ir pagalbinis laivas sukurti dalyvaujant ES finansuojamame mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 projekte ENDURUNS. Jame dalyvauja šešiolika partnerių iš devynių valstybių, taip pat patirtimi projekto metu dalijosi atstovai iš Pietų Korėjos. Projekto partneris – ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
