Noras patenkinti savo poreikius
Nors visuomenė ir jos požiūris į tam tikrus dalykus su laiku keičiasi, o vis daugiau svarbos mūsų gyvenimuose įgauna technologijos, supaprastinančios tam tikrų kasdienių veiksmų atlikimą, viena, turbūt, nesikeis niekada – mums visada už viską svarbiau bus patenkinti savo asmeninius poreikius. Taigi, nors ir priežasčių, kodėl jaunimas pradeda dirbti gana ankstyvame amžiuje gali būti daugybė, visgi, dažniausiai jos sukasi apie tų pačių poreikių patenkinimą, o tą puikiai įrodo ir pačių jaunuolių istorijos.
„Aš dirbu ne dėl to, kad man yra sunku pragyventi ar kad neužtenka to, ką man gali suteikti tėvai. Aš dirbu todėl, nes aš nemanau, kad tėvai turėtų skirti pinigų pramogoms, pavyzdžiui, kad aš išeičiau į miestą, keliaučiau ar vykčiau su draugais slidinėti“, – dalijosi dirbanti studentė Eglė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas).
Eglei – dvidešimt vieneri, tačiau per savo gyvenimą jauna mergina išbandė jau ne vieną darbo poziciją. Vienos jų merginai iki šiol teikia didelę laimę bei verčia pasidžiaugti gražiomis patirtimis, naujomis pažintimis ir sukurtomis draugystėmis, tačiau, kaip teigė pati Eglė, tam, kad patenkintų savo poreikius, jai yra tekę dirbti ir ten, kur teko susidurti ne tik su dideliu darbo krūviu ir to neatitinkančiu atlyginimu, bet ir su nemotyvuojančia aplinka.
„Esu dirbusi sushi restorane. Ten aš ėjau tiesiog užsidirbti kelionei, kad turėčiau pinigų. Net neplanavau aš ten pasilikti ilgai, bet dar labiau nebenorėjau pasilikti, nes buvo sunku dirbti kartu su savo kolega. Taip pat nemotyvavo ir darbo užmokestis, tad aš ten niekada negrįžčiau, nors ir puikiai pavyko derinti darbą su mokslais, kas jaunam žmogui yra labai svarbu“, – dalijosi Eglė.
Anot jos, kartais darbdavių požiūris į darbuotojus – stebina.
„Man atrodė keista, kad tokia didelė įmonė, didelė restoranų grupė, negali darbuotojui mokėti 4 eurų už darbo valandą. Man mokėjo 3,5 euro – čia yra labai mažai. Aišku, būdavo ir priedų, tai jie šiek tiek padėdavo, bet, kad gautumei priedą, turi pasiekti tam tikrą apyvartą, kas taip pat nėra taip lengva“, – teigė mergina.
Tačiau, kaip teigė Eglė, net ir mažą darbo užmokestį jai visada galėtų atpirkti geras darbo kolektyvas. Deja, dirbdama sushi restorane, to mergina negavo, tačiau darbe, kuriame ji dirba dabar, kolegos tampa jos gerais draugais ir bičiuliais, tad mergina pastebi, kad auga ne tik jos motyvacija dirbti, bet ir emocinė būklė – išties puiki.
„Kai dirbau sushi restorane, jaučiausi blogai, nes man ten nebuvo miela. Man nebuvo smagu. Aš norėdavau išeiti iš to darbo, tiesiog nebeateiti. Dabar visą vasarą dirbau darbą, kuriame man viskas gerai, todėl nekentėjo ir mano emocinė būklė. Čia viskas labai smagu ir dėl kolektyvo, ir dėl to, kad dirbu gamtoje, kas yra didelis privalumas. Man atrodo, aš, kaip žmogus, pailsėjau nuo mokslų, pailsėjau ir emociškai, nors krūvio taip pat buvo“, – dalijosi Eglė.
Kenčia studentiškas gyvenimas
Kaip anksčiau buvo rašoma portale Delfi, jaunimo įsidarbinimas ir verslumas yra didelė problema visoje Europoje. Galima pastebėti, jog nedarbo situacija Lietuvoje šiuo metu yra jau kur kas geresnė nei buvo galima matyti popandeminiu laikotarpiu, tačiau vis dėlto jaunimui vis dar trūksta motyvacijos dirbti ar išlikti vienoje darbo vietoje ilgą laiką. Kaip teigė studentė Gabrielė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas), šiais laikais jauni žmonės – labai skirtingi, tad ir jų požiūris į darbą – taip pat skiriasi, todėl ji tikrai nedrįstų sutikti su mintimi, jog visi jauni žmonės šiais laikais baidosi atsakomybių bei nori viską pasiekti lengvai, paprastai ir greitai.
„Baigęs studijas, jaunas žmogus jau yra pavargęs, tad normalu, jog ir ieško darbo pozicijos, kurioje darbas būtų apmokamas gerai, o sąlygos jame būtų kuo geresnės bei pats darbas būtų paprastesnis. Taip yra todėl, kad, įgijus išsilavinimą, norima uždirbti daugiau nei kvalifikacijos neturintys darbuotojai. Žinoma, visada atsiras žmogus, kuris jau po mokyklos nori mažai dirbti ir uždirbti daug, tačiau negaliu daugiau pakomentuoti šiuos kriterijus apibūdinančius žmones, kadangi mano aplinkoje tokių nelabai yra“, – teigė mergina.
Gabrielė – trečio kurso studentė. Jai, kaip ir Eglei, per savo gyvenimą jau yra tekę pakeisti ne vieną darbo poziciją. Anot merginos, kibti į pirmojo darbo paieškas ją paskatino pasikeitusios gyvenimo aplinkybės.
„Visada žinojau, jog po mokyklos norėsiu gyventi atskirai nuo savo tėvų, o jie pabrėždavo, kad norint gyventi atskirai, turėsiu pati save finansiškai išlaikyti. Man tai nekliuvo, kadangi norėjau būti savarankiška, o ir noras įrodyti, kad aš galiu, buvo didelis“, – pasakojo dirbanti studentė.
Anot jos, pasirinkimas dirbti studijuojant – tikrai stipriai veikia jos studentišką gyvenimą, o nuovargis apie save primena tada, kai po darbo, o kartais net ir naktimis, tenka sėsti prie kompiuterio ir atlikti universitete užduodamas užduotis.
„Tenka praleisti paskaitas ir lankyti tik seminarus, taip pat neretai viską darau paskutinę minutę ar naktimis. Dažnai negaliu pasilikti po paskaitų, kad pakalbėčiau su kursiokais, o tokio bendravimo tikrai trūksta, tad vienareikšmiškai darbas paveikia mano rutiną neigiamai“, – atviravo Gabrielė.
Anot Gabrielės, nesunku suprasti, kad bet koks darbas tam tikra prasme veikia žmogų, tačiau, jos manymu, būtent studentiški darbai – neretai daro neigiamą įtaką net ir jauno žmogaus psichologinei būklei.
„Jaunas žmogus dažnai žino, kad jo darbas laikinas, nemylimas, o gal net ir prastai apmokamas. Vienintelis pliusas – jame nereikia patirties, tačiau, manau, kad tokiu atveju kiekvienas bando rasti pliusų, kad būtų lengviau, o ir norint įsidarbinti į svajonių poziciją, reikia turėti bent minimalios patirties kažkokioje darbo pozicijoje ir tik išsilavinimo neužtenka“, – teigė mergina.
Kokius darbas renkasi jaunimas?
Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, įprastai jaunimas renkasi paprastesnius, kvalifikacijos nereikalaujančius darbus ir tai nėra keista.
„Dažniausiai jiems tai būna pirmieji darbai, jie dar neturi didelės darbo patirties, todėl pradeda nuo tokių darbų, kuriuose gali pritaikyti savo asmenines savybes bei energiją. Jie renkasi tokius darbus, kuriuose gali užsidirbti, bet juose ilgai neužsibūti. Tai startinės pozicijos, nuo kurių dažniausiai tik prasideda karjeros kelias“, – aiškino ji.
Anot pašnekovės, yra kelios tipinės sritys, kuriose darbuojasi jaunimas.
„Tai – prekyba, klientų aptarnavimas, maitinimas, žemės ūkis, gamyba, sandėliai, nekvalifikuoti darbai. Tačiau yra ir išimčių, kai, pavyzdžiui, talentingas jaunimas jau nuo mažens atranda savo sritį, joje nuolat tobulėja ir dar mokyklos suole dirba aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, pavyzdžiui, susijusius su IT, komunikacijos ar kita sritimi“, – teigė R. Karavaitienė.
Pasak jos, vis labiau populiarėja ir kiti keliai – vietoj apmokamo darbo rinktis savanorystę ir taip atrasti savo stiprybes bei įgyti patirties arba prisidėti prie artimųjų kuriamo verslo.
„Tai neretai tampa geru tramplinu renkantis studijų bei būsimos karjeros kryptį. Dar viena paplitusi darbo forma – pagalba tėvams jų veikloje, darbe, versle, pradedant elementariausiais žemės ūkio darbais, praktika tėvų darbovietėje ir baigiant rimtu įsitraukimu į tėvų ar šeimos verslą“, – dalijosi CV-Online“ marketingo vadovė.
Studentai darbą renkasi atsakingai
Anot R. Karavaitienės, galima pastebėti, jog moksleiviai dažniau renkasi sezoninius darbus, o studentai – stengiasi suderinti darbą su studijomis.
„Moksleiviai, dėl įvairių apribojimų, pavyzdžiui, kokius darbus jie gali dirbti, kokios jiems turi būti užtikrinamos darbo sąlygos, darbo laikas, poilsis ir panašiai, turi ribotą galimų darbų pasirinkimą. Jie, dažniausiai, renkasi paprastesnius ir trumpalaikius darbus. Mokslo metų metu norintiems dirbti moksleiviams tenka gauti tiek tėvų sutikimą, tiek mokyklos leidimą dirbti“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, būtent dėl įvairių apribojimų, daugiau mokslo metais dirbančių yra studentų, tačiau net ir jų tarpe gali pasitaikyti įvairių išlygų, esą kai kurios studijų programos reikalauja tiek laiko, kad jo darbui – tiesiog nebelieka. Vis dėlto, R. Karavaitienės teigimu, aktyvūs, veiklūs ir laiką gebantys planuoti studentai, nesunkiai randa tokį darbą, kurį derinti su studijomis pavyksta.
„Didesnė dalis studentų renkasi su studijomis nesusijusius darbus, kur galima dirbti lanksčiu grafiku, o darbdavys sudaro geras studijų ir darbo derinimo sąlygas. Klientų aptarnavimo, prekybos, maitinimo srityse nuolat galima rasti didelį siūlomų darbų pasirinkimą. Kai kurie studentai, įvertinę savo galimybes, renkasi tik pavienius ar trumpalaikius darbus, bet dažniau renkasi darbus, kur galima dirbti, pavyzdžiui, tik vakare arba savaitgaliais“, – dalijosi ekspertė.
Darbai, apie kuriuos svajoja jauni žmonės
Pasak „CV-Online“ marketingo vadovės R. Karavaitienės, šiais laikais jaunimas labai vertina laisvę, tad įmonės, kurios suteikia žmogui nuotolinio darbo galimybes, darbą laisvu grafiku, lankstumą atliekant užduotis – sulaukia didesnio kandidatų dėmesio.
„Jaunimas nori turėti galimybių tobulėti, augti, mokytis. Taip pat jiems svarbus ir pripažinimas, geras mikroklimatas bei draugiškas kolektyvas. Ne ką mažiau jiems svarbi ir pačio darbo prasmė bei sukuriama vertė. Jie nori suvokti savo darbą ir ką jų darbas duoda jiems patiems, įmonei, visuomenei, pasauliui“, – teigė R. Karavaitienė.
Anot pašnekovės, nuotolinio darbo galimybes, dažniausiai, siūlo administracinio pobūdžio darbai IT, finansų, rinkodaros, komunikacijos, viešųjų ryšių ar kituose sektoriuose. Tiesa, tokios darbo galimybės, anot „CV-Online“ marketingo vadovės, dažniausiai, siūlomos tiems darbuotojams, kurie jau turi patirties ir jų nereikia pilnai apmokyti ar kuruoti, tačiau ir jaunam žmogui – viskas yra įmanoma.
„Jei jaunas žmogus jau yra apšilęs kojas darbo rinkoje, nuotolinio darbo pasiūlymai jiems prieinami kaip ir kitoms amžiaus grupėms. Beje, nemažai jaunimo renkasi ir laisvai samdomų darbuotojų kelią, todėl patys sau kuria darbo vietą, bei nustato kada ir kiek dirbs“, – teigė pašnekovė.
Darbdavių požiūris į jauną darbuotoją
Nors visuomenėje nuomonių, apie jauną žmogų ir jo požiūrį į gyvenimą, galima išgirsti įvairių, R. Karavaitienės teigimu, darbdaviai, suteikiantys darbo vietą jaunam žmogui, iš jo tikisi tik to, kad darbas būtų atliktas laiku ir tinkamai.
„Juk žiūrint paprastai, atmetus išankstines nuostatas ir įvairius šiai jaunajai kartai priskiriamus stereotipus, darbdaviai samdo įgūdžius, žinias ir kompetencijas, kurios reikalingos konkrečioms užduotims atlikti“, – aiškino ji.
Anot pašnekovės, požiūrių skirtumas – dar nieko nereiškia.
„Jei iš jaunimo darbdaviai tikėsis tokio pat požiūrio, kurį turi kūdikių bumo ar X karta, jiems teks nusivilti. Požiūriai skiriasi, bet tai dar nereiškia, kad darbas nebus atliktas. Būtent įvairovė, skirtingi požiūriai, patirtys ir gali būti įmonės stiprybe, jei įmonė sugebės apjungti ir
įgalinti kiekvienos kartos privalumus“, – teigė R. Karavaitienė.
Bet koks darbas gali atnešti naudą
Nesunku pastebėti, jog jaunuoliai darbo vietas keičia gana dažnai. Vieni jų nėra patenkinti darbo sąlygomis, kiti ieško daugiau prasmės ir kart noriu dirbti pagal studijuojamą specialybę. Pasak psichologės Gintarės Buinickaitės, tokie jauni žmonės turėtų suprasti, kad bet koks darbas gali atnešti naudą.
„Įgysime gal ne tiesiogiai su sava profesija susijusių įgūdžių, bet įgūdžių, kurių gali reikėti gyvenime ar net vėlesniame karjeros kelyje. Patirčių įvairovė stiprina žmogaus charakterį, daro jį atsparesnį, tvirtesnį, mažiau bijantį. Net įdomesnį. Todėl nereikia bijoti save išbandyti daug kur, nes jų gyvenimas tik prasideda, todėl atsidurti ten, kur jei turi atsidurti, jie turės dar daug laiko“, – teigė ji.
Visgi, dabartinei kartai labai svarbu atrasti gyvenimo prasmę – jiems svarbu, kodėl ir ką jie daro.
„Tada, kai mes tą prasmę randame, mums kelias jos link tampa paprastesnis, suprantamesnis. Ir dažnas jaunuolis sako, kad nori prasmingo darbo. O man darbo prasmingumas priklauso nuo požiūrio. Tarkime, studentas, dirbantis padavėju, prasmę mato uždarbyje, bendravime, o taip pat, jei nebus padavėjų, kas mus aptarnaus? Lygiai taip pat su visais kitais darbais. Organizacijos, dar tikrai ne visos, bet bando apie tą didesnę prasmę pasauliui, žmogui kalbėti“, – teigė psichologė G. Buinickaitė.
Tačiau, pasak pašnekovės, vien tik prasmės jaunimo motyvacijai dar neužtenka.
„Jaunoji karta nori būti pastebėta ir pripažinta už savo pastangas ir atliktus darbus. Čia vėlgi turime susitikti pusiaukelėje – organizacijos turi duoti daugiau pozityvaus ir konstruktyvaus grįžtamojo ryšio savo darbuotojams, daugiau su jais bendrauti, o jaunieji darbuotojai turi suprasti, kad ne visada viskas turi būti giriama ar pastebima, kartais tai yra tiesiog tavo darbo dalis“, – aiškino ji.
Be to, jaunimui itin svarbu bendravimas, tačiau, pasak psichologės, organizacijoms nereikėtų nustebti, jei jaunajam darbuotojui prakalbinti prireiks šiek tiek laiko.
„Gyvas bendravimas – nėra jų stiprybė. Jiems, pirmiausia, reikia pasijusti saugiau toje aplinkoje ar su tuo žmogumi. Kai tik jie pajus, kad gali būti savimi, kad bus priimti ir išgirsti, o taip pat jiems padės kai reikia ir patars, jie tikrai atsivers ir įsilies į bendruomenę“, – teigė G. Buinickaitė.
Kelias į suaugusiųjų gyvenimą – nėra lengvas
Pasak psichologės G. Buinickaitės, suaugusiųjų gyvenimas tam tikrais gyvenimo momentais pasirodyti sudėtingas gali net ir vyresniam žmogui, tad nenuostabu, kad su tam tikrais sunkumais susiduria jauni žmonės, bandantys eiti tokio savarankiško gyvenimo link.
„Pirmiausia, reikėtų apsvarstyti, ką mes laikome suaugusiųjų gyvenimu. Suaugystė – tai gyvenimo laikas, kai pilnai subręstama fiziškai, intelektualiai ir emociškai. Prie intelekto ir emocinės brandos galima dirbti visą gyvenimą, todėl suaugyste, dažniausiai, apibrėžiamas amžius – suaugusiu skaitomas 20-21 metų žmogus. Kodėl būtent toks amžius? Nes anksčiau tai buvo laikas, kai baigdavo vystytis žmogaus smegenys“, – teigė pašnekovė.
Tačiau, pasak jos, šiandien žmogaus smegenys vystosi ilgiau.
„Jos pilnai susiformuoja 26-28 metų. Todėl, nors pagal amžių mes galime save vadinti suaugusiais, kaip matome pagal kitus aspektus – mes dar augame, tad tikrai gali kilti iššūkių įeinant į suaugusiojo gyvenimą. Sudėtingos yra naujosios pareigos, nes iki šiol nereikėjo galvoti apie pragyvenimą, komunalinių mokėjimą, gaminimą sau, finansų planavimą, kai kuriems net skalbimas gali būti naujai atrastos pareigos“, – aiškino G. Buinickaitė.
Anot jos, neretai gąsdina ir atsakomybė prieš kitus žmones ar nežinios baimė. Tiesa, kartais ji – labai stipri.
„Kol esi vaikas ir viską reguliuoja tėvai, žinai, kada keltis, kada į mokyklą, kada valgyti ir kad tėvai nuveš, pagamins, pasirūpins. Aišku kada ir su kuo žaisti, nes viskas per daug metų susidėliojo. O dabar, kai jau suaugai, viską reikia išsiaiškinti pačiam: o kaip bus šitoje vietoje – universitete, kolegijoje, bute? O kaip su šitais žmonėmis? Kaip seksis šitame darbe? Koks vadovas? Kokie kolegos? Nieko nežinome“, – teigė psichologė.
Tiesa, įtaką jaunam žmogui daro ir socialiniai tinklai.
„Jaunas žmogus seka kitus, panašaus amžiaus, ir stebisi kaip jiems sekasi, o va jam ne. Tada panyra į liūdesį ir nesaugumą. O tokiu momentu labiausiai reikėtų būti sau atlaidžiam, vengti ir riboti socialines medijas ir iš tiesų – run your own race (liet. bėgti savas lenktynes). Noriu priminti visiems jauniems žmonėms – visi esame skirtingi ir mūsų gyvenimai ir kelias į suaugystę bus skirtingas. Todėl tikrai nereikia savęs spausti ar „varyti į medį“. Svarbiausia dalis – turėti pagalbą ir nebūtinai finansinę. Kalbu apie emocinę paramą iš artimųjų, būti smalsiems ir turėti augimo mąstyseną, kad tai, kas dabar vyksta yra galimybė, net jei tai tik patirtis ar pamoka ko ateityje nedaryti. Jei net nepavyks, pasimokysiu ir judėsiu į priekį“, – patarė psichologė G. Buinickaitė.
