„Mes gyvename toliau nuo gimnazijos. Konkrečiai pakalbėsiu aš gal daugiau apie matematikos [patikrinimą], mano dukra laikė A lygiu. Egzaminas prasideda 8 val. ryto. Dukra išvažiuoja į egzaminą 6.15 val. autobusu. Iš vakaro sako, mama, aš tikrai labai jaudinuosi, nervuojuosi, gal turi kažkokią tabletę, kad aš galėčiau užmigti. Ir tai yra ne vien mano dukros stresas, daugelio vaikų yra toks stresas.
Vaikai nemiega, vaikai labai stipriai stresuoja, vaikai prašo tėvų raminamųjų, elementarūs žolelių preparatai jiems nepadeda. Tai jeigu dabar, vienuoliktoj klasėj pradėsim gerti tokius preparatus, kas toliau?“ – kėlė klausimą mama socialdemokratų suorganizuotoje nuotolinėje diskusijoje apie tarpinius patikrinimus.
Ji pažymėjo, kad matematikos tarpinis patikrinimas truko 45 minutes, kas esą yra per trumpas laiko tarpas.
„Per tą stresą vaikas nesugeba išspręsti, pasitikrinti“, – teigė mama.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienuoliktokai vienu metu turi ruoštis ne tik tarpiniams patikrinimams, bet ir įprastiems atsiskaitymams, ir tai esą taip pat kelia daug streso.
„Jūs pagalvokit, kaip tie vaikai turi jaustis, jeigu jie mato, jie jaučia, kad išlaikė blogai, kaip jie gali susikoncentruoti toliau pamokoje ir kitai dienai pasiruošti kažkokiam atsiskaitymui“, – kalbėjo L. Petrikienė ir vertino, kad, jeigu tarpiniai patikrinimai vyktų „ne mokymosi metu“, tuomet būtų paprasčiau.
„Ką dar dukra paminėjo, kad tarpiniai egzaminai nebūtų taip blogai, jei nebūtų paskubėta taip greitai jų įgyvendinti ir jei tai nevyktų mokymosi metu“, – sakė L. Petrikienė.
Mama aptarė ir kitą problemą – vaikai mokosi iš senų vadovėlių, kurie neatitinka atnaujintos ugdymo programos.
„Dukros šiandien paklausiau, mokosi fizikos, neturi vadovėlių. Mokosi iš 2008 metų vadovėlio. Biologija, geografija – mokosi iš 2013 metų vadovėlio. Ar tai yra pagal naująją programą?“ – kalbėjo L. Petrikienė.
Motuzas: valdžia neįsiklauso
Diskusijoje dalyvavęs buvęs švietimo ir mokslo ministras, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Remigijus Motuzas vertino, jog vienuoliktų tarpiniams patikrinimams buvo nepasiruošta.
„Aš manau, kad tą situacija, kurią šiandien turim, kas įvyko dėl tarpinių patikrinimų, yra dėl to, kad Švietimo ir mokslo ministerija, jos vadovybė neįsiklausė nei į pedagogus, nei į mokyklos bendruomenę, nei į kitas institucijas ir perėjo skubotai prie naujo ugdymo turinio, ir taip pat neįsiklausė dėl vienuoliktų patikrinimo organizavimo. Dėl to mes šiandien turim tokią sumaištį. Viskas buvo skubotai, nepasiruošta, kelia daug sumaišties ir neaiškumo“, – dėstė R. Motuzas.
Į pedagogus, švietimo bendruomenę dabartinė valdžia, anot jo, neįsiklauso ne pirmą kartą.
Diskusija:
„Reformų yra labai daug, tos reformos gal ir reikalingos, bet, turbūt, pagrindinis vykstančių reformų bruožas, šios valdančiosios daugumos yra, kad visiškai negirdi. Negirdi mokyklų vadovų, švietimo bendruomenės, pedagogų, tėvų. Visiškai negirdi.
Prieš rugsėjo 1 dieną mokyklos šaukia, rėkia, kad, galbūt, atidėkim perėjimą prie naujo ugdymo turinio, nėra vadovėlių. Atskirų dalykų mokytojai sako, kad mes nepasiruošę, bus tarpiniai patikrinimai, galbūt, atidedam. Ministras atsako: aš už mokytojus nepasiruošiu.
Kiti sako nėra, trūksta pedagogų <...>, bet apie verkšlenimą, skundimąsi, kad nėra pedagogų, ministras atsako, kad čia yra mokyklų vadovų reikalas. Vadovėliai irgi, kurių nėra, sako, kad čia irgi ne ministerijos reikalas“, – kalbėjo buvęs ministras.
Teigia, kad reformuojamės per greitai
Į diskusiją įsijungusi prancūzų kalbos ir filosofijos mokytoja, vienuoliktokų auklėtoja Ana Gabrielė Sabancevaitė antrino R. Motuzui teigdama, kad reformų švietimo sistemoje tikrai labai daug. Jos matymu, reformuojamės per greitai, nenuosekliai, „lakstom“ be aiškios krypties ir tikslo, vis griebiamės naujų inovacijų su viltimi, o gal šį sykį pavyks.
„Atrodo, kad Lietuvos švietimo tapatybė yra nuolatos reformuotis, čia tiesiog yra mūsų status quo, mes esam nuolatinėj reformoj, tų reformų krypties ir metodų tikslingumo aš nematau. Toks jausmas, kad kažkokie ekspertai kažkokia trancendentine esybe pamatytų, žiūrėkite, Azijos šalyse visai neblogus rezultatus duoda jų sistema, tai gal tada pabandom mes: dabar liepkime mokiniams valgyti su pagaliukais, nes, galbūt, tai padės. Aš matau tą patį dalyką tuose patikrinimuose: gal pabandom daugiau egzaminų, nes, galbūt, mokiniams tai padės“, – kalbėjo A. G. Sabancevaitė.
Krasauskienė: patikrinimų atėjimas buvo pernelyg spartus
Pirminė tarpinių patikrinimų idėja buvo šiek tiek kitokia, bet išvirto į tai, į ką išvirto, ir tai pagrįsta turimomis lėšomis, pažymėjo buvusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė.
„2023 metais nuo rugsėjo 1 dienos buvo pradėtos įdiegti atnaujintos programos nelyginėse klasėse: pirmose, trečiose, penktose, septintose, devintose ir vienuoliktose. 2024 metais, tik dabar nuo ateinančio rugsėjo bus pradedamos įdiegti atnaujintos programos jau lyginėse klasėse. Tarpinių patikrinimų atėjimas, mano nuomone, buvo pernelyg spartus, reikėjo pirmiausia įdiegti atnaujintas programas, apsirūpinti visa reikiama medžiaga“, – kalbėjo R. Krasauskienė, nors tuo pačiu teigė norinti paantrinti ministerijos vadovybei, teigiančiai, kad iki šiol naudoti vadovėliai nėra atšaukti ir yra tinkami naudoti.
„Suprantu, kad nėra patogu turėti keletą vadovėlių, bet mokytojas visuomet dirba iš kelių šaltinių. Taip, norėtųsi turėti mokytojo knygas kaip turi suomių mokytojai, arba kaip sovietmečiu buvo mokytojo knygos, iš kurių mokytojai galėdavo susirinkti visą sau reikiamą informaciją, bet visuomet mokytojas susiranda informacijos iš daugiau šaltinių, ne iš vieno šaltinio, ne iš vadovėlio, – kalbėjo buvusi NŠA vadovė.
– Labai gaila, kad leidėjai nesustartavo laiku, nes tai irgi buvo paremta pinigais todėl, kad finansavimas atėjo iš Europos struktūrinių fondų lėšų. Ir kada iš projekto, kuris visiškai kitoks buvo įgyvendintas, buvo skirta dalis lėšų vadovėliams įsigyti, tik tada prasidėjo vadovėlių rašymas ir vadovėlių leidyba.“
Apibendrindama R. Krasauskienė vertino, jog ta skuba ir davė rezultatus, kuriuos šiandieną turime ir dėl kurių ji apgailestavo. Ji svarstė, kad ateityje mokiniams reikėtų duoti daugiau laiko spręsti tarpinių patikrinimų užduotis, tai esą, galbūt, pridėtų kokybės.
„Suprantu, kad ir būsimiems politikams tai, turbūt, bus nemenkas iššūkis, kaip, pirmiausia, stabilizuoti šitą situaciją, kaip nuraminti pedagoginę bendruomenę, mokinius ir tėvus, nes tai, ką girdžiu iš tėvų, tai labai panašėjam į Pietų Korėją, kuri pirmauja pagal paauglių savižudybių skaičių būtent dėl gero pažymio, dėl mokymosi sunkumų, kur mokiniai po mokyklos eina į kitą mokyklą, arba kaip Japonijoj, kur po mokyklos baigimo dar eina į specialią kitą mokyklą tam, kad pasiruoštų laikyti egzaminus, ir tik tada eina laikyti egzaminų“, – komentavo R. Krasauskienė.
Viena didžiausių naujienų
Tarpiniai vienuoliktų (gimnazijos trečiokų) patikrinimai – viena didžiausių šių metų naujienų švietimo sektoriuje. Juose dalyvauja daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.
Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du. Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 metų pavasarį, IV gimnazijos klasėje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.
Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.
Norite papasakoti savo istoriją ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu [email protected]
