Skunde, kurio iniciatyva pradžioje gimė tarp aukštus balus tarpiniame patikrinime surinkusių Vilniaus licėjaus vienuoliktokų tėvų, išsiųstas švietimo ir mokslo ministrui Gintautui Jakštui, taip pat jis adresuojamas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei Nielsen, premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Artūrui Žukauskui, Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei, laikinajam Nacionalinės švietimo agentūros direktoriui Aidui Aldakauskui. Dokumentą pasirašė 220 vienuoliktokų tėvų.
Tėvų skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2024 m. kovo 19 d. Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė pirmuosius tarpinių vienuoliktokų patikrinimų rezultatus ir nurodė, jog patikrinime dalyvavo 13 332 vienuoliktokai, iš kurių 750 mokinių surinko 17 ir daugiau taškų, o maksimalų taškų skaičių surinko 120 moksleivių. Nacionalinė švietimo agentūra atkreipė dėmesį, kad skelbiami rezultatai yra preliminarūs, juos dar turi patvirtinti komisijos. Rezultatai po komisijų patvirtinimo gali keistis tik mokinių naudai.
2024 m. balandžio 2 d. paskelbta, jog matematikos tarpinių patikrinimų užduotys – tiek A, tiek B lygio – buvo sunkesnės, nei to reikalauja matematikos užduoties aprašas. Tai konstatavo švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Mokiniams taškai už užduotis bus indeksuojami, perskaičiuoti jiems palankesniu įvertinimu. Pristatyta rezultatų indeksavimo tvarka, kuri, šį skundą pasirašiusiųjų įsitikinimu, yra diskriminuojanti, pažeidžianti ne tik nacionalinius bet ir tarptautinius teisės aktus, užtikrinančius vaikų teisę į lygiateisiškumą ir orumą, todėl nedelsiant turi būti pakeista, primena tėvai.
Pristatyta informacija, kaip bus indeksuojami matematikos A lygio pirmojo patikrinimo rezultatai. Nurodoma, jog mokinių, kurie surinko nuo 0 iki 15 taškų imtinai, patikrinimo rezultatas dauginamas iš 1,25, t. y. didinamas 25 proc. – komisijos vertinimu, 5 iš 20 taškų buvo priskiriami sunkesnėms užduotims, nei tai buvo nurodę užduoties autoriai. Gautas rezultatas suapvalinamas iki vienetų.
Pavyzdžiui, mokinio, kuris surinko 2 taškus, indeksuotas darbo vertinimas sieks 3 taškus, surinkusio 15 taškų – indeksuotas rezultatas bus 19. Mokinių, kurie surinko nuo 16 iki 20 taškų imtinai, tarpinio patikrinimo indeksuotas rezultatas bus maksimalus – 20 taškų. Taigi, kaip matyti iš paskelbtos diferencijuotos rezultatų indeksavimo tvarkos, pridedami papildomi taškai kiekvienu atveju bus skirtingi. Mokiniai, surinkę 4 taškus, papildomai gaus 1 tašką, mokiniai, surinkę 10 taškų – papildomai uždirbs 2 taškus, tie, kas surinko 15 – gaus 3 taškus, surinkę 16 – 4, o geriausiai susitvarkę su užduotimis ir visas jas išsprendę – negaus jokių papildomų taškų, aiškina tėvai.
„Ar tikrai tokia tvarka atitinka protingumo, teisingumo, lygiateisiškumo principus ir logiką? Ar valstybė, kurios tikslas gerbti, užtikrinti ir garantuoti vaiko teises ir teisėtus lūkesčius, turi teisę diskriminuoti vaikus ir visiškai nepagrįstai perskaičiuoti jų egzamino rezultatus pagal nepagrįstą ir niekaip nepaaiškinamą indeksavimo tvarką?“, – klausia tėvai.
Tėvai prašo dviejų dalykų:
1. „nedelsiant pakeisti priimtą matematikos A lygio pirmojo tarpinio patikrinimo rezultatų indeksavimo tvarką, nustatant ne procentinį papildomų taškų suteikimą, o skiriant vienodą papildomų taškų skaičių visiems mokiniams, nepriklausomai nuo to, kokį taškų skaičių jie surinko patikrinimo metu. Papildomi taškai gali būti pridedami šiais metais arba jau prie galutinio baigiamojo egzamino rezultato, susumavus abejų tarpinių patikrinimų ir galutinio egzamino rezultatus. Tokia tvarka, anot jų, užtikrintų visų vaikų lygias teises ir teisėtus lūkesčius, protingumo ir teisingumo principus bei garantuotų sąžiningą konkurenciją baigus mokyklą.
2. Nurodome, jog tuo atveju, jeigu iki gegužės 1 d. atsakingi asmenys nepriims sprendimų dėl prašyme nurodytos tvarkos pakeitimo, nedelsiant kreipsimės į administracinės kompetencijos teismą su skundu dėl sprendimų, kuriais indeksuoti vertinimo rezultatai, teisėtumo ir panaikinimo“.
Jaučia neteisybę
Viena iš kreipimosi iniciatorių Inga Daunoravičienė pasakojo, kad jos pačios sūnus per matematikos A lygio tarpinį patikrinimą surinko maksimalų dvidešimties taškų įvertinimą. Ir mama visiškai tikra, kad jis to vertas.
„Aš matau, kaip jis sunkiai dirba visus mokslo metus, ne tik šiuos, bet ir praeitus, labai stengiasi, ir tikrai tas krūvis, namų darbai, didžiulis. Natūralu, kad tokie vaikai, stipriai besiruošiantys, labai daug laiko praleidžiantys prie mokslų, jie ir surinko tuos dvidešimt taškų“, – teigė I. Daunoravičienė.
Labai panašius rezultatus gavo ir kito jaunuolio bendramoksliai iš Vilniaus licėjaus. Net pusė, 45 jų, surinko 19-20 taškų.
„Vadinasi, tai yra įmanoma. Mes, tėvai, taip ir vertiname, kad tam ir buvo papildomos kelios sudėtingesnės užduotys, kad išsidiferencijuotų vaikus pagal gebėjimus, ne visi gali surinkti dvidešimt taškų. Jeigu surinkai dvidešimt, vadinasi, šaunuolis, esi to vertas. (…)
O dabar, po tos tvarkos, paaiškėjo, kad visi tie, kurie vidutiniškai surinko po penkiolika, šešiolika ar septyniolika taškų, tai – didesnė dauguma, kuri nesusidorojo su sunkiomis užduotimis, nes jų lygis yra akivaizdžiai prastesnis, dabar sulyginami su visais tais stipriaisiais vaikais“, – kalbėjo I. Daunoravičienė.
Vienuoliktoko mama atkreipė dėmesį, kad tie balai yra svarbūs vaikų ateičiai.
„Nėra taip, kad mums dabar labai gaila to pažymio, kad kitas vaikas jį gaus. Bet tai juk yra rezultatas, kuris lems, ar paskui įstosi į universitetus? Juk visi konkuruoja tarpusavyje, ir kiekvienas balas gali būti svarbus. Tai, kad vieniems yra dalinamos dovanos, o kiti vargu ir savo darbu išsikovojo tą dvidešimt, tai yra labai didelė neteisybė“, – įvertino I. Daunoravičienė.
Paaiškino, kodėl pakilo į kovą
Vienuoliktoko mama pastebėjo, kad sprendimų priėmėjai dabar tvarką keičia, kaip jie nori.
„Teisės aktai nereglamentavo, kad gali pridėti balų. Tai mes ir sakome, kad, jeigu jau daro, ką nori, tai padaryti galima ir kitaip. Galima tuos balus pridėti gale egzamino. Galbūt tie vaikai, kurie šiandien gavo dvidešimt, gal jiems tie papildomi balai būtų pravartūs ateityje, kad prisikauptų iki šimtuko.
Visi tie , kurie dabar gavo dvidešimt, jie visi pretenduoja gauti šimtukus. Jų toks tikslas. Jie mokosi, jie stos į stiprius užsienio universitetus, ir jiems labai svarbūs tie balai“, – aiškino I. Daunoravičienė.
Pašnekovė dabartinę tvarką įvardijo kaip neteisybę ir vaikų diskriminaciją.
„Skauda dūšią už vaikus, kurie nusipelnė turėti aukščiausius balus, nes jie dirbo“, – sakė I. Daunoravičienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad tai, apie ką kalba skundą pasirašę tėvai, svarbu ne tik geriausiai besimokantiems, bet ir visiems likusiems.
Tuo labiau, kad nei tėvams, nei mokytojams jos aplinkoje visiškai neaiški ir indeksavimo tvarka, kodėl apskritai pasirinkta dauginti rezultatą būtent iš 1,25.
„Kodėl būtent 1,25 ? (…) Tarkime, fiziką jie visiškai kitaip perskaičiavo. Jie žiūrėjo, kurį uždavinį vaikas galėjo išspręsti. Jeigu buvo tie uždaviniai, kur sprendė, ir blogą atsakymą gavo, ir antrame uždavinyje panaudojo blogą atsakymą, jie pažiūri: jei tavo sprendimas geras, užskaito. Kiekvieno vaiko darbas buvo peržiūrėtas“, – aiškino I. Daunoravičienė.
Nepaisant nusivylimų, nei pati vienuoliktokų mama, nei jos aplinkos mamos, nepritartų tarpinių patikrinimų rezultatų anuliavimui.
„Vaikai jau išsilaikė, jie stresą patyrė. Pas mus vaikai labai gerai mokosi ,todėl visi egzaminai buvo gerai išlaikyti. (...) Bet, kai prasidėjo šitas visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas indeksavimas, ir mes tada jau pasakėme, kad reikia kažką daryti, nes visiškai neaišku, kur tas gali nuvažiuoti“, – sakė I. Daunoravičienė.
Ministerija: sistema korektiška
Švietimo mokslo ir sporto ministerija savo komentare įvertino, kad „indeksavimo sistema parengta kompetentingų profesionalų ir yra korektiška“.
„Indeksuojama atsižvelgiant į tai, kiek užduočių buvo per sudėtingos“, – teigiama ministerijos atsiųstame komentare.
Ministerija paaiškino, kad indeksuoti mokinių rezultatus pasiūlė ministro suburta ekspertų komisija.
„Ji nustatė, kad matematikos B kurso užduotys, už kurias skiriama 7 iš 20 taškų, užduočių autorių buvo priskiriamos žemesniam pasiekimų lygmeniui, nei suburta ekspertų komisija priskyrė. Taigi dėl to mokiniams trūko laiko, jie nukentėjo. Anot komisijos, per sunkių užduočių matematikos A lygio patikrinime taip pat buvo, jų vertė – 5 taškai iš 20. Būtent šiuo kriterijumi vadovaudamasi ekspertų komisija ir pasiūlė indeksavimo koeficientus atitinkamai 1,35 ir 1,25“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame paaiškinime.
