Minėjimą Daukanto aikštėje atidarė iškilminga NATO 20-mečio minėjimo ceremonija. Jos metu Lietuvą skrydžiais vilniečius ir sostinės svečius pasveikino du šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Mirage“ bei keturi JAV karinių oro pajėgų sraigtasparniai „Black Hawk“ ir „Chinook“.
Tos pačios dienos vakare Katedros aikštėje vyks meninės instaliacijos „#MesNATO20“ atidarymas.
Sostinės Energetikos ir technikos muziejuje nuo penktadienio taip pat veiks interaktyvi paroda „November. Alpha. Tango. Oscar“. Joje lankytojai galės išmėginti keturis interaktyvius – parašiuto, bepiločių dronų slopinimo, ryšio užtikrinimo ir šaudymo – simuliatorius.
Kovo 29-ąją sukanka 20 metų, kai Lietuva tapo visateise NATO nare.
1994 m. sausio 4 d. Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Verneriui laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare. Tą pačią dieną A. M. Brazauskas paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO.
2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su NATO dėl narystės.
2004 m. kovo 10 d. Lietuvos Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį (Vašingtono sutartį).
2004 m. kovo 29 d. ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare.
Kasčiūnas: tauta, kuri ginsis pati, bus ginama ir sąjungininkų
„Šiaurės Atlanto sutartyje užfiksuoti principai išlieka nepakitę ir yra aktualūs: 3-iajame straipsnyje įtvirtintas atsakingas kiekvienos NATO narės įsipareigojimas rūpintis savo ir bendru saugumu bei sąjungininkių solidarumas, gerai žinomas kaip 5-asis NATO sutarties straipsnis. Atsakomybė ir solidarumas yra vienas kitą papildantys ir sustiprinantys. Šių principų laikymasis garantuoja kiekvienos NATO šalies tikslo – būti pasiruošus ginti ir gintis – įgyvendinimą“, – pranešime spaudai sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Lietuva, kaip pabrėžiama pranešime, aiškiai supranta, kad narystė Aljanse nėra įmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą.
„NATO yra stiprus tiek, kiek yra stiprios ir atsakingos atskiros narės. Lietuvai narytė Aljanse vienu metu yra ir saugumo garantas, ir įsipareigojimas stiprinti nacionalinę gynybą. Todėl nepaisant svaraus sąjungininkų indėlio į mūsų saugumą, patys skiriame daug dėmesio savo krašto gynybai ir kryptingai didiname nacionalinius pajėgumus“, – teigia L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tam Lietuva turi įgyvendinti visuotinės gynybos principą, stiprinti Šaulių sąjungą, tobulinti šaukimo sistemą, karo komendantų institutą.
„75-metį NATO jubiliejų švęs 32 valstybės. Per savo gyvavimo laiką Aljansas išaugo beveik tris kartus, ir tai parodo jo svarbą euroatlantinės erdvės saugumui. Privalome pasirūpinti, kad NATO plėtra tęstųsi ir kad šiandien ne tik už savo, bet ir visos Europos saugumą kovojanti Ukraina galiausiai taptų Aljanso nare. Tai – ilgalaikis uždavinys, kurio privalome siekti jau šiandien. Kartu nepailsdami tęsime visapusišką, įskaitant ir karinę, paramą Ukrainai iki jos pergalės.
Žengdami į 21-uosius narystės NATO metus, turime toliau tvirtai grįsti savo narystę abiem kertiniais – atsakomybės ir solidarumo – principais“, – sako ministras.
„Tik ta tauta, kuri ginsis pati, bus ginama ir sąjungininkų. Mes dirbsime būtent šia kryptimi“, – šventinio minėjimo metu, kalbėdamas su žurnalistais, pabrėžė L. Kasčiūnas.
Jis priminė, kad maždaug 1999 metais, kai dar tik vyko diskusijos dėl Baltijos šalių priėmimo į Aljansą, buvo girdimas naratyvas, neva šios valstybės yra neapginamos. Vėliau viskas pasikeitė.
„Vis daugiau NATO pajėgumų čia. Tai labai svarbu, nes tai yra esminis atgrasymo efektas: mes esame pasirengę kautis iškart, ant linijos, o ne laukti okupanto, užeinančio į teritoriją“, – teigė ministras.
„4 procentai" yra pilietinės visuomenės inciatyva, kuri siekia, kad politikai kuo greičiau susitartų ir ženkliai padidintų Lietuvos gynybos finansavimą. Iniciatyvą pradėjo asociacija „Unicorns Lithuania", Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), prie jos kasdien prisideda vis daugiau mūsų šalies saugumui neabejingų verslų, organizacijų bei piliečių. Visą informaciją apie iniciatyvą ir specialią peticiją, kurią gali pasirašyti ir tu, rasi interneto svetainėje www.4procentai.lt
